Politinės korupcijos byloje įtariami 4 fiziniai asmenys, atvykti į studiją sutiko vienas iš jų – V.Gapšys.
Taip pat byloje kaltinami 3 juridiniai asmenys – Darbo partija, „MG Baltic“ koncernas ir Liberalų sąjūdis. Pastarosios partijos gynėjas R.Jurka studijoje išsakė požiūrį į pareikštus įtarimus.
V.Gapšys studijoje tikino, kad nemato jokio pagrindo jam pateiktiems kaltinimams kyšininkavimu ir prekyba poveikiu ir prašė prokurorų nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau prašymas atmestas, nes neva buvo pateiktas per vėlai. To paties jis sako bandysiantis siekti ir teisme.
Tiesa, įdomi detalė – kaltinamajame akte kaip sunkinanti aplinkybė V.Gapšio atžvilgiu nurodyta tai, kad jis yra recidyvistas.
„Aišku, šyptelėjau, – paklaustas, ką mano apie šią etiketę, sakė praėjusios kadencijos Seimo narys. – Tai nėra malonus dalykas, kai tave kažkaip įvardina. Čia turbūt yra teisinis ginčas, dėl kurio bus kalbama. Bet didelės reikšmės tai neturi, nes mes išvis nesutinkame su kaltinimu ir šioje vietoje jis nepagrįstas.“
Jis pažymėjo, kad veikos, kuriomis yra kaltinamas politinės korupcijos byloje, buvo galimai daromos laikotarpiu, kai jokioje kitoje byloje politikas dar nebuvo nuteistas galutiniu teismo nuosprendžiu, todėl abejoja, kad prokurorai pagrįstai bando įvardinti jį kaip recidyvistą.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas prieš maždaug savaitę yra užsiminęs, kad partija turi planą, kaip elgtis teismo proceso metu. Anot advokato R.Jurkos, partija pirmiausia suinteresuota kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.
„Planas paprastas – kuomet pagal įstatymą ateis kaltinamųjų eilė duoti parodymus dėl kaltinimo esmės, Liberalų sąjūdis laikosi paprastos pozicijos – neatsisakyti, o kalbėti ir paaiškinti situaciją, kaip partija mato visą istoriją pagal pareikštus kaltinimus, kurių apimtyje yra 8 nusikalstamos veikos“, – sakė R.Jurka.
Anot advokato, Liberalų sąjūdis neigia pateiktus įtarimus ir partijos pozicija paprasta – nėra jokios kaltės, visos tuometinių lyderių galimai darytos nusikalstamos veikos buvo tik siekiant asmeninių interesų, o ne veikiant partijos naudai.
Suprasti akimirksniu
- 2016 m. gegužės 12 d. STT agentai sulaikė tuometinį Liberalų sąjūdžio lyderį E.Masiulį, jo namuose rasti 106 tūkst. eurų gauti iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio.
- Politikas šiuos pinigus vadina paskola, teisėsauga – kyšiu. E.Masiuliui pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo.
- Iškart po E.Masiulio sulaikymo, į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą 20 dienų buvo uždarytas R.Kurlianskis. Verslininkas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2016 m. rugpjūčio 8 d. įtarimai stambaus masto kyšininkavimu pareikšti buvusiam Darbo partijos nariui V.Gapšiui. Jis įtariamas priėmęs 27 tūkst. eurų kyšį.
- 2017 m. vasario 28 d. įtarimai pareikšti ir „MG Baltic“. Koncernas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
- 2017 m. balandžio 28 d. teisėsauga pareiškė įtarimus piktnaudžiavimu vienam iš Liberalų sąjūdžio lyderių G.Steponavičiui.
- Kitam buvusiam liberalui Š.Gustainiui teisėsauga 2017 m. gegužės 31 d. pareiškė įtarimus kyšininkavimu. Jis įtariamas priėmęs iš R.Kurlianskio 9 tūkst. eurų kyšį kaip paramą kaip parama viešajai įstaigai „Taikomosios politikos institutas“. Jis įtariamas už šią paramą registravęs „MG Baltic“ palankias Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
- 2017 m. rugsėjo 22 d. teisėsauga pranešė apie du paskutinius įtariamuosius – Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Partijoms įtarimai pareikšti dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo.
