Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 08 27

Konfliktas dėl bendrų namų neįgaliesiems: svarbiausia yra ieškoti sąlyčio taškų

Antradienį 15min studijoje vyko diskusija apie itin daug reakcijų sukėlusius įvykius Žiežmariuose, kai vietiniai gyventojai sukilo prieš čia ketinamus statyti grupinio gyvenimo namus neįgaliesiems. Studijoje apsilankę svečiai akcentavo, kad svarbiausia tokius jautrius klausimus spręsti racionalios diskusijos būdu.

Studijoje lankėsi Strėvininkų socialinės globos namų vadovas Kęstutis Jakelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, telefonu bendravome su Žiežmarių gyventojams atstovaujančia Aušrine Gudeliauskiene.

Gyventojų reakcija nustebino

Pirmadienį Žiežmariuose įvyko antrasis bendruomenės ir valdžios susitikimas, kuriame dalyvavo ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis su savo komanda.

Strėvininkų socialinės globos namų direktorius K.Jakelis pokalbio pradžioje užsiminė, kad Žiežmarių miesto bendruomenės reakcijos į statybas jam atrodo jau švelnesnės, ir vylėsi, kad dialogo bus daugiau. Jis akcentavo ir tai, kad grupinio gyvenimo namų projektas iki šiol yra tobulinamas ir bus pristatytas visuomenei.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jakelis
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Kęstutis Jakelis

„Jeigu pirmame susitikime vyravo tokios labiau neigiamos nuomonės, tai vakarykštis susitikimas praėjo konstruktyviai, ieškant geriausių sprendimų būtent neįgaliesiems“, – sakė K.Jakelis.

Tačiau jis pripažino, kad pirminės Lauko gatvės gyventojų emocijos jį kiek šokiravo.

„Kad gali būti įvairių nuomonių, tai taip. Bet kad būtų tokia, sakyčiau, neapykantos banga, tai tikrai nesitikėjau“, – sakė K.Jakelis.

Reaguodamas į pastabas, kad su vietiniais dėl projekto nebuvo tariamasi, globos namų vadovas tikino, kad sklypas buvo įsigytas viešųjų pirkimų būdu, ir kol sklypo likimas dar buvo neaiškus, su gatvės gyventojais kalbėti būtų buvę tiesiog neatsakinga. Dabar jis bendruomenę kviečia nuolat siūlyti savo idėjas, dalyvauti diskusijose ir priduria, kad į kitus susitikimus galbūt atsives ir pačius neįgaliuosius.

Susitikimas neįtikino

Žiežmariuose gyvenanti A.Gudeliauskienė sakė globos namų direktoriaus žodžiais netikinti. Pasak jos, svarbu yra rūpintis ne tik neįgaliųjų integracija, bet ir tų žmonių, kurie juos priims į kaimynystę.

„Galbūt reikėtų pradėti dirbti ne tik su neįgaliaisiais, bet ir su visuomene? Žmonių nepasitenkinimas kyla ne dėl to, kad jie nenori, o dėl to, nes su jais tiesiog žaidžiama“, – teigė A.Gudeliauskienė.

Ji pridūrė, kad kalbėtis neužtenka, nes vertėtų įsijausti į gyventojų vaidmenį.

„Kol visi mūsų valdininkai matys tik įstatymą, o nematys aplinkos ir žmonių, tokios konfliktinės situacijos ir bus“, – aiškino A.Gudeliauskienė.

Žiežmarietė pasakojo, kad ministras L.Kukuraitis vakar apsilankė Lauko gatvėje ir pats nusistebėjo, kad sklypas yra kiek per mažas, todėl vertėtų pripažinti klaidą.

„Jis pats nesuprato, kaip tokiame sklype, tarp tokių namukų, gali būti toks namas. Jis ir pats nustebo“, – sakė A.Gudeliauskienė.

Pokyčiai vyksta lėtai

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene E.Samoškaitė kalbėjo, kad šioje situacijoje svarbus mentaliteto klausimas. Pasak jos, nei darželyje, nei mokykloje su negalia nesupažindinama. Ji akcentavo ir globos namų pertvarkos svarbą.

„Mes turime stiprinti ir paslaugų teikimą savivaldybėse, tai reiškia, jeigu aš turiu vaiką su negalia ar giminaitį, kad aš galėčiau su pagalba rūpintis juo, ir nereikėtų nei mesti darbo, nei atiduoti jo į instituciją. Toks dalykas neįvyksta per vienerius metus, tiesiog tai yra ilgalaikis procesas, ir nuostatoms pakeisti mums prireiks dešimtmečio“, – sakė E.Samoškaitė.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Eglė Samoškaitė

Ministro patarėja pabrėžė, kad savivaldybėse ir anksčiau kildavo nepasitenkinimo, tačiau viskas baigdavosi laimingai, ir kaimynai galiausiai susibičiuliaudavo su neįgaliaisiais. E.Samoškaitė pridūrė, kad bendro gyvenimo namuose atsiduria tik specialiai atrinkti žmonės.

„Tai pakankamai savarankiški žmonės, kurie gali dalyvauti dienos užimtumo veikloje. Iš principo, tu turi tiesiog kažką kitaip, bet darai lygiai tą patį kasdienybėje.

Mes galime diskutuoti apie terminus, bet principas yra pagrindinis – ar mes norim jų tarp mūsų, ar nenorim. Labai sunku manyti, kad mes kalbame tik apie techinines detales, o kalbame apie norą ir nenorą tarp mūsų matyti neįgalius žmones“, – tikino E.Samoškaitė.

Pašnekovai akcentavo, kad svarbiausia šioje situacijoje yra kalbėtis. Pasak K.Jakelio, jei bus kalbama tik apie tai, kad reikia neįgaliuosius perkelti kitur, sąlyčio taškų tikrai nebus. Tačiau racionalios diskusijos yra būtinos.

VIDEO: Pokalbis apie visuomenės susipriešinimą dėl įvykių Žiežmariuose

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?