Išreiškiant protestą priimtiems sprendimams, trečiadienį buvo organizuotas mitingas. Jame per 500 žmonių siekė grąžinti įamžinimo ženklus, atstatydinti merą Remigijų Šimašių. Susitikimas taip pat neapsėjo be provokacijų – ant Gedimino pilies kabėjo nelegalus plakatas, buvo matyti Lietuvos žydų bendruomenei ir jos tariamai bendrystei su Kremliumi skirti plakatai.
Visgi daugiausia diskusijų vyksta socialiniuose tinkluose. Tiesa, ten dialogą rasti yra sunku – daugiau plūdimosi. Karčių žodžių savo adresu susilaukia sostinės meras R.Šimašius, apie psichologinį spaudimą prabilo ir Lukiškių aikštės projektą laimėjęs Andrius Labašauskas. Kiek anksčiau baudžiamuoju persekiojimu dėl neva pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, mirusiųjų paniekinimo buvo grasinama romano „Žali“ autoriui Mariui Ivaškevičiui. Žydų bendruomenė taip pat pareiškė jaučianti įtampą ir nesaugumą.
Reaguodamas į situaciją, profesorius Vytautas Landsbergis parašė eilėraštį, teigdamas, kad labiausiai nenorėtų, kad jo „tautiečiai nusiteiktų prieš žydus po ir dėl Šimašiaus užtemimo“. Tačiau rašydamas „niekada nepamirškite, kad Dievo Motina (…) buvo šventa žydelka“ užuot nujautrindamas, konfliktą tik dar labiau paskatino, mat vėliau Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė teigė, kad žodis „žydelka“ ją įžeidė.
Kodėl konfliktas taip įsiliepsnojo? Ar galima surasti jo šaknis? Kaip visuomenėje esantį susipriešinimą nukreipti konstruktyvaus dialogo link? Apie tai 15min studijoje kalbėjomės su mediatoriumi Šarūnu Mačiuliu ir Istorijos instituto direktoriumi Alvydu Nikžentaičiu.
