– Pradėkime nuo ištakų. 2002 m. Britų Mergelių salose buvo įkurta įmonė „Pallas First Investments“. Kam jos jums prireikė?
– Kelintais metais ji buvo įsteigta, sužinojau tik iš jūsų dokumentų, realiai įmonę įsigijau iš tarpininkų 2003 m. O jos tikslas buvo dalyvauti Ūkio banko investicinės grupės vykdomame projekte įsigyti Sporto rūmus ir aplinkinę teritoriją.
– 2003 m. dokumentuose matomos trys paskolos sutartys, kuriomis „Pallas First Investments“ iš ŪBIG banko Bosnijoje „Balkan Investment Bank“ susitaria gauti milijoną eurą ir 1,2 mln. dolerių paskolomis. Kam buvo reikalingi šie sandoriai?
– Man nereikėjo labai daug dalyvauti ir negalėčiau visko prisiminti, kas buvo daroma. Nenorėčiau su jumis diskutuoti apie šių sandorių verslo dalį. Tie sandoriai normali verslo paslaptis. Tai, kad jūs jas atskleidžiate, jūsų sąžinės reikalas. Nenorėčiau diskutuoti su jumis apie verslo detales, galiu atsakyti tik apie savo dalyvavimą.
– Kai vyko sandoriai, jūs ėjote vadovaujamas pareigas Bosnijos banke. Ar normali bankinė praktika, kai vadovaujantis asmuo per ofšorinę įmonę ima paskolą iš to paties banko?
– Turite atkreipti dėmesį, kad įmonė turėjo sąskaitas Šveicarijos banke, o jie nevykdo jokių sandorių su bankų vadovais, jei jie jų nedeklaruoja. Mano dalyvavimas Bosnijoje buvo deklaruotas.
– Vakar telefonu kalbant sakėte, kad ofšorinė įmonė faktiškai jūsų nebuvo. Vakar viešai padiskutavom feisbuke, cituoju: „Šarūnai – paskolos neėmiau, tik planavau imti – jaučiat skirtumą“? Buvo paskola ar nebuvo?
– Negaliu atsakyti apie verslo dalis. Bet sutartys deklaruotos tiek Bosnijoje, tiek Šveicarijoje.
– Pereikime prie Sporto rūmų. Dokumentuose yra jūsų ofšorinės įmonės įgaliojimas Šveicarijos tarpininkams, kuriuo nurodoma įsigyti Sporto rūmus ne mažiau kaip už keturis milijonus litų. Registrų centro duomenys patvirtina, kad rūmus valdė būtent Šveicarijos tarpininkai. Gal galite atskleisti kainą?
– Negaliu, tai verslo paslaptis. Ne visus dalykus tikrai prisimenu, negalėčiau cituoti, nenorėčiau kalbėti netiksliai.
– Ar buvote faktinis sporto rūmų savininkas?
– Ne, aš asmeniškai juo nebuvau. Buvo įmonė, apie kurią kalbate, ji galėjo būti savininke.
– Daugiau nei 15 mln. litų sandoris – ar jis įvyko?
– Neatsimenu. Neatsimenu sandorio detalių, žinau, kad pelno šita įmonė neuždirbo, turėjau tik teisines išlaidas, dėl to deklaruoti nieko nereikėjo. Nematau iš viso apie ką diskutuoti, nes apie verslo sandorių detales turėtų kalbėti tie, kurie darė verslą.
Žinoma, malonu būti šalia M.Platini ar L.Messi viename sąraše, bet realiai įmonės turėjimas ne Lietuvoje nėra nusikaltimas.
– Tuo metu buvote Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas, ir šitie sandoriai vyko su Vladimiro Romanovo įmonėmis, o jis buvo vienas pagrindinių žaidėjų Lietuvos futbole, turėjo FBK „Kaunas“.
– Niekada neslėpiau, kad buvau V.Romanovo darbuotojas. Tie rinkėjai, kurie rinko LFF prezidentą, tai žinojo. Kol išėjau iš Ūkio banko 2009 m., neėmiau atlyginimo iš LFF, tai buvo visuomeninės pareigos. Kaip visuomenininkas turiu teisę užsiimti kitais verslais.
– 2009 m. išėjote iš Ūkio banko ir įvyko konfliktas su V.Romanovu. Tada jūs uždarėte sąskaitas Šveicarijoje. Ar tai susiję su jūsų ir V.Romanovo konfliktu?
– Susiję, nes nenorėjau turėti nieko bendro su šia grupe. Tai buvo vienintelis likęs momentas, pareikalavau uždaryti sąskaitą, nes nenorėjau turėti jokių ryšių su ta grupe. Mūsų konfliktas su V.Romanovu įvyko būtent dėl Sporto rūmų, jis norėjo įkeisti juos Ūkio bankui už didelę kainą, o man tai netiko, nenorėjau su tuo sutikti.
Kol išėjau iš Ūkio banko 2009 m., neėmiau atlyginimo iš LFF, tai buvo visuomeninės pareigos.
– V.Romanovas svaidėsi kaltinimais, kad jūs jį apvogėte. Tai irgi dėl Sporto rūmų?
– V.Romanovas daug ką kaltino, kad jį apvogė. Išėjau su dideliu minusu iš V.Romanovo – praradęs akcijas ir viską, ką galėjau ten uždirbti. Bet man sąžiningumas buvo svarbiau. Negalėjau sutikti su tuo, ką V.Romanovas norėjo daryti su Ūkio banku, ir matome, į ką tai nuvedė.
– Jūs pinigus iš Šveicarijos pervedėte į dar vieną sąskaitą, susietą su dar viena ofšorine imone.
– Tai buvo Ūkio banko investicinės grupės įmonė. Man pasakė, kur pervesti, ir tai padariau.
– Vakar tam pačiame feisbuke įvardijote sumą, kurią išsivedėte iš Šveicarijos, galite priminti?
– Apie 2000 eurų ar dolerių, tiksliai neprisimenu.
– Gal kažką norėtumėte pridėti nuo savęs?
– Nesuprantu, kur čia kriminalai visi, kam čia viešinama. Žinoma, malonu būti šalia M.Platini ar L.Messi viename sąraše, bet realiai įmonės turėjimas ne Lietuvoje nėra nusikaltimas. Kalbant apie sandorius, tai suprantu, kad politikai neturi teisės turėti nedeklaruojamų turtų, tai turėtų būti atskleista. Kai kalbama apie verslo sandorius, tai manau, kad verslui taikomi kiti kriterijai, nei valdininkams.
Duomenyse, kuriuos tarptautinėms žurnalistų pajėgoms parūpino Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ), 15min aptiko ne tik L.Varanavičiaus oficialiai valdytą ofšorinę įmonę, bet ir grandinę su ja susijusių didelių sandorių.
Panamos teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ duomenyse – dokumentai, liudijantys apie tai, kad L.Varanavičiaus šešėliniam verslui dideles sumas galimai skolino Vladimiro Romanovo imperijos bankas „Balkan Investment Bank“ (Bosnija ir Hercegovina). Duomenys taip pat rodo, kad L.Varanavičiaus ofšorinė įmonė stovėjo už Šveicarijos patikėtinių, valdžiusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmus.
Dar vienas dokumentas – 15,69 mln. Lt vertės sutartis, kuria V.Romanovo tinklo įmonė iš L.Varanavičiaus ofšorinės kompanijos įsipareigoja nupirkti Sporto rūmus valdžiusią Lietuvos įmonę. „Mossack Fonseca“ duomenyse – ir L.Varanavičiaus prašymas uždaryti jam per mokesčių rojų priklausiusias sąskaitas Šveicarijoje.
Tuo metu, kai „Mossack Fonseca“ korespondencijoje cirkuliavo šie dokumentai, L.Varanavičius ėjo LFF prezidento pareigas, o V.Romanovas buvo viena įtakingiausių ir pinigingiausių personų Lietuvos futbole.
L.Varanavičius pripažįsta ryšius su Panama Papers atskleista ofšorine įmone. Tačiau jis tvirtina, kad jokie milijoniniai sandoriai iš tikrųjų neįvyko, o Šveicarijoje jis turėjo „kapeikas“.
