Europarlamentaro Viktoro Uspaskicho žmona, debiutavusi ant parketo prieš mėnesį, su partneriu Gintaru Svistunavičiumi greitai mokėsi ir tobulėjo. Deja, tolesnei kovai šokių aikštelėje verslininkei sutrukdė kojų skausmai.
15min.lt savo skaitytojams suteikė išskirtinę galimybę užduoti savo klausimą J.Uspaskich ir per konferenciją perskaityti mūsų viešnios atsakymą.
– Visų pirma, labai liūdžiu, kad jūs pasitraukėte iš šokių, – buvo gražu žiūrėti. Iki šiol nesupratau, kas nutiko? Jei prasidėjo kojų skausmai, nejaugi šokote sukandusi dantis ir kentėjote? „Šok su manimi“ bus liūdna be jūsų. (Laima)
– Negaliu pasakyti, kad šokau sukandusi dantis. Tiesiog kojos trauma trukdė pakankamai laiko skirti repeticijoms. Dėl tos priežasties paskutinis šokis buvo paruoštas silpnai, buvo sukurtas per kelias valandas, nesu tuo patenkinta. Tad manau, kad jei šokčiau, reikia maksimaliai išnaudoti savo jėgas, o ne tiesiog būti ant parketo. Esu maksimalistė, mano partneris – irgi. Kojos trauma sena, gauta žaidžiant tenisą.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jolanta Uspaskich |
– Kažkodėl neįtikina Jūsų pasitraukimas dėl kojų skausmo. Ar vis dėlto nėra kitokių priežasčių? (Regina)
– Tai buvo pagrindinė priežastis. Šalutinių priežasčių buvo daugiau, aišku, verslas. Bet pagrindinė – kojos trauma, kuri trukdė treniruotis maksimaliai.
– Ne vienam žiūrovui į akis krito dailios ir elegantiškos jūsų šokių suknelės. Jas rinkotės pati? Kokia jūsų mėgstamiausia spalva? (Gerbėja Marija)
– Aš mėgstu visas spalvas, išskyrus žalią. Sukneles man siuvo stilistė Eglutė Modzeliauskienė. Ne visas, bet didžiąją dalį.
– Dauguma žiūrovų trokšta išvysti jus ir vėl šokių aikštelėje, ar galite suteikti jiems vilties, kad taip įvyks?
– Viltis kieno motina? (Juokiasi.) Visko gali būti. Dabar esu pasirašiusi kontraktą su laidos kūrėjais, kad negaliu pasirodyti jokiuose šou, o paskui bus matyti. Taško nededu. Galbūt tai nėra pabaiga.
– Ponia Jolanta, jūs – ne pirmoji politiko žmona šokių aikštelėje. Ar jūsų pasirinkimui įtakos turėjo Laimos Paksienės ir Jolantos Paulauskienės dalyvavimas tokiuose projektuose?
– Tai yra visiškai ne tie veiksniai, kurie turėjo įtakos mano pasirinkimui.
– Jolanta, mes per TV pastebėjome, kad esate labai sportiškos figūros. Kaip tai pasiekėte? (Romas iš Kauno)
– Sportuodama tiek, kiek pačiai yra malonu. Tai nėra reguliarus grafikas. Kai noriu, sportuoju, kai noriu, tinginiauju.
– Kaip rinkotės šokio partnerį, ar jums jį skyrė „per prievartą“? Ką galite apie jį pasakyti kaip apie partnerį ir kaip apie žmogų? (Vincenta)
– Tikrai pasirinkau pati. Pažinojau tik iš spaudos, vaizdo siužetų. Mane jis žavėjo kaip žmogus, kaip asmenybė. Kadangi turiu šiokią tokią intuiciją rinkdamasi žmones, ši man patarė rinktis jį. Ir tikrai intuicija manęs neišdavė.
– Su kuriais „Šok su manimi“ dalyviais geriausiai sutarėte? (Danielius)
– Su visais labai puikiai sutariau. Įdomiausia buvo bendrauti su Inga Valinskiene, su Justu. Nemažai su Jurgiu bendravome.
– Galbūt radote naujų draugų, su kuriais bendrausite ir po projekto?
– Aš po projekto norėčiau bendrauti su visais dalyviais. Jei bus toks noras ir iš jų pusės, labai džiaugsiuosi.
– Kaip manote, kas šį šou laimės?
– Jei tai būtų šokių varžybos, galėčiau prognozuoti. Bet šou todėl ir yra šou, kuriame daug nenumatomų dalykų. Nenoriu būti nei gerasis, nei blogasis pranašas.
– Kam linkite pergalės?
Turbūt būtų neetiška išskirti vieną porą, nes pamilau visus ir visiems linkiu sėkmės.
– Skaičiau, kad jūs su Inga Valinskiene esate draugės. Ką ji sakė sužinojusi, kad jūs paliekate „Šok su manimi“. (Aldona)
– Na, artimos draugės nesame. Tikiuosi, būsime ateityje. Po šio savo sprendimo dar nebuvau susitikusi nė su vienu projekto dalyviu.
– Ar Inga Valinskienė jums morališkai padėjo per šį projektą?
– Nenorėčiau išskirti būtent Ingos Valinskienės. Morališkai man padėjo pati atmosfera, kuri vyravo tarp projekto dalyvių. Tai draugiškumas, pagarba, palaikymas. Tai buvo labai gera, emociškai švari aplinka. Dalyviai nevogė batelių, neplėšė suknelių, nekrėtė kiaulysčių. Girdėjau, kad šokių konkursuose taip būna. Smagu, kad pas mus taip neatsitiko.
– Galbūt žadate dabar lankyti šokius ir šokti kasdien?
– Kasdien nešoksiu, bet tokios pramogos ir malonumo kaip šokiai tikrai nepraleisiu. Manau, kad automatiškai tapau Gintaro Svistūnavičiaus klubo garbės nare (Juokiasi.) Mes apie tai nesikalbėjome, tai yra savaime suprantamas dalykas. (Šypsosi.)
– Man įdomesnė Jūsų vyro Viktoro reakcija: ar jis skatino šokti? Ar palaikė vaikai? (Rimas)
– Mano vyras nei prieštaravo, nei džiaugėsi. Projekto metu mane jis, be abejo, palaikė, skatino, davė pastabų dėl šokių. (Šypsosi.) Vyresnioji dukra labai palaikė, kas šeštadienį atvažiuodavo su visa palaikomąja komanda. Buvo smagu. Visada malonu jausti artimųjų palaikymą. Vyras žiūrėjo pasirodymus iš Briuselio internetu.
– Ar jūs šokiais domėjotės nuo mažumės? Kokie šokiai patikdavo ir pagal kokią muziką šokdavote? (Ignas iš Kauno)
– Apskritai visą gyvenimą mėgau šokti. Vaikystėje treniruotis profesionaliai nebuvo galimybių. Į šokių pasaulį buvau įsukusi abi savo dukras. Viena buvo pasiekusi neblogus rezultatus, tačiau buvo priežasčių, dėl kurių turėjo pasitraukti. Šokti man visada patiko, bet darydavau tai tik diskotekose ir draugų susibūrimuose. Viena dukra jau buvo pasakiusi, kad daugiau niekada nešoks, bet po šito šou suabejojo savo žodžiais.
– Jolanta, ką jūs iš tikrųjų manote apie J.Smoriginą: ar jis tikrai toks bjaurus, ar pritariate visoms jo išsakytoms pastaboms? (Renata)
– Jis tikrai nėra bjaurus. Tai yra viena iš etikečių, lipdomų be reikalo. Labai charizmatiškas, ryškus žmogus, turintis savo nuomonę, savo stuburą. Man imponuoja tokie žmonės. Visi turi teisę vertinti žmones savaip. Stiprių žmonių tokia dalia – būti mylimiems arba nekenčiamiems. J.Smoriginas ir gyvenime, ir užkulisiuose yra toks, koks yra. Jis autentiškas ir nevaidina prieš kameras.
– Jolanta, dabar jus myli visa Lietuva. Tačiau ar tiesa, kad savo pasirodymu šiame šou uždirbote daug populiarumo balų ir Viktorui Uspaskichui? (Bronius iš Palemono)
– (Juokiasi.) Aš nesvarsčiau, kaip mano šokiai atrodo viešųjų ryšių kontekste, tad negaliu atsakyti į šį klausimą. Broniau, atleisk, nežinau. (Šypsosi.) Kiek žmonių, tiek vertinimų. Dariau, ką norėjau daryti.
– Skaičiau, kad visi šokėjai po transliacijos važiuoja linksmintis į naktinį klubą. Ar ir jūs važiuodavote? Kaip patiko toks naktinis gyvenimas? (Tina)
– Nemeluosiu, sakysiu atvirai – patiko. Po kiekvienos transliacijos važiuodavome. Ten važiuoja beveik visi dalyviai. Man naktinis gyvenimas nėra naujiena. Ir anksčiau mėgau lankytis diskotekose, stipriai pašokti. Kartais iki ryto. (Šypsosi.)
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jolanta Uspaskich |
– Žaviuosi Jūsų drąsa pasiryžti šokti ir tapti viešesniu asmeniu nei buvote iki šiol. Be to, buvo smagu stebėti ne tik jauniklių, bet ir brandžių moterų šokius. Sakykite, ar nesigailite išlindusi į viešumą? (Teresė)
– Aš niekada nesislapsčiau nuo viešumos. Nevengiau jos ir nebijojau būti tarp žmonių. Manau, kad išlaikiau pusiausvyrą tarp asmeninės erdvės ir viešumos.
– Norėčiau paklausti, ar teko šokti su Viktoru Uspaskichu. Kuris – Gintaras ar Viktoras – geresnis šokėjas? (Viktoras iš Krekenavos)
– (Juokiasi.) Vienas mylimas, kitas profesionalas. Viktoras – ne profesionalas, tad... (Juokiasi.)
– Ar pajutote sunkmetį?
– Ekonominio – ne. O turint omeny šokių projektą, buvo skirtingų emocijų. Daug džiaugsmo, bet buvo ir sunkių momentų. Buvo ir pykčio. Daugiausia ant savęs – „kodėl man neišeina tas posūkis“.
– Kuris iš visų jūsų firmų gaminamų produktų jums skaniausias?
– Ledai.
– Kaip jautėtės, kai Jūsų vyras atėjo į šokių studiją stebėti Jūsų pasirodymo? (Kristina)
– Jaučiau didesnę atsakomybę už šeimos garbę.
– Gerbiama Jolanta, sprendžiant iš žiniasklaidos, jūsų darbas versle nėra lengvas. Ar būna akimirkų, kai jaučiatės labai pavargusi? Ir kaip tada rasdavote laiko šokiams? (Irena iš Varėnos)
– Manau, kiekvieno žmogaus gyvenime būna akimirkų, kai jaučiasi nuliūdęs, pavargęs, piktas. Tai natūralios emocijos, dėl to nesijaudinu. Tokie jausmai aplanko ir mane. Nesu akmuo. Pats geriausias būdas pamiršti prastas emocijas – pereiti į kitą veiklos sferą. Jei versle sunkiau, šokiai kaip tik tinka atsipalaidavimui.
– Kokia jūs esate vadovė? (Tadas)
– Gailiuosi, kad nesu atlikusi savęs kaip vadovės vertinimo, kurį turi daryti pavaldiniai. Būtinai padarysiu tokį testą ir galėsiu paskelbti viešai. (Šypsosi.) Visada svarbiausiu dalyku savo darbe laikiau artimą bendravimą su pavaldiniais. Nežinau, kaip man sekasi, bet tikiuosi, kad pavyksta.
– Ponia Jolanta, kokioje literatūroje (knygos, autoriai) ieškote informacijos dėl savo įmonių strateginio valdymo, vadovavimo įgūdžių tobulinimo? (Paulius)
– O Jėzau, turbūt dvi lentynos yra... Naujausia buvo Kotter „Rinkodaros pagrindai“. Bet šiaip daugiausia skaitau tas knygas, kurios yra susijusios su lyderyste, vadinamasis „softas“.
– Ar sąmoningai ir kryptingai užsiimate smenybės įgūdžių tobulinimu, ar tai darote atsitiktinai, „kaip išeina“?
– Savo asmenybės tobulinimui skiriu ypač didžiulį dėmesį, nes taip lengviau ir dirbti, ir gyventi.
– Jolanta, kodėl neišvykote su vyru į Briuselį? (Anastazija)
– (Juokiasi). Kodėl neskridau į Mėnulį. Turbūt lengviau atsakyti į klausimą, ką padariau, o ko nepadariau... Turbūt šeimoje kiekvienas žmogus turi turėti savo gyvenimą, o ne būti savo vyro palydovu ir veidrodžiu. Manau, vertingiau, kai šeimoje dvi asmenybės, kurios papildo viena kitą. Jam geriau, kai aš esu čia, Lietuvoje, kai dirbu jo versle. Būdama čia jam galiu daugiau padėti nei Briuselyje.
– Esate vadinama viena turtingiausių šalies moterų. Ar su Viktoru Uspaskichu esate pasirašę vedybų sutartį?
– Sutarties nesame pasirašę, bet esame žodžiu susitarę, kas būtų, jeigu būtų.
– Ar turite kokių nors silpnybių, pavyzdžiui, rankinėms, batams ar šokoladui?
– Kaip atskirti silpnybę ir malonumą? Taip, aš neatsisakau kai kurių gyvenimo malonumų, taip pat šokolado. Batelius perku ne todėl, kad juos smagu pirkti, o todėl, kad jų reikia. Šiuo atveju esu labai praktiškas žmogus.
– Jolanta, iš kur tas Jūsų liberalumas, gal su Viktoro panytėmis pati kavutės atsigeriate? Atsiprašau, jei klausimas nekorektiškas, bet Viktoras pats neslėpė to, „Vikonda“ teisiškai priklauso Jums. (Vygis)
– Aš daug su kuo kavos atsigeriu ir nežinau, ar tai Viktoro panytės. Čia kaip vyrams sakoma, kad turi duoti saldainį kiekvienam sutiktam vaikui... (Juokiasi.)
– Laba diena, ponia Jolanta. Esu vilnietė, šiuo metu auginu du vaikiukus, esu vieniša ir bedarbė, gerų dėdžių iš užsienio ar pažįstamų reikiamų neturiu. Pinigu neprašysiu, tenoriu darbo. Esate išmintinga, protinga moteris, tenoriu, kad išklausytumėte ir galbūt galėtumėte man padėti. Noriu užauginti dorus vaikus ir uždirbti tam pinigų, esu stipri ir išvarginta gyvenimo negandų, vis tiek stoju ir einu. Nenuleidžiu rankų tik dėl savo mažiukų vaikiukų. (Julija)
– Dėl darbo patarčiau kreitis į visus įmanomus darbdavius ir parodyti savo kompetenciją. Versle taip yra, kad į darbą patenkama ne per protekcijas, o per kompetenciją. Siūlau sutelkti jėgas ir ieškoti savyje naujų galimybių, pasisemti žinių. Tikiu, kad Jūs pasieksite tai, ko siekiate.
– Ar dalyvaujate labdaros projektuose? (Milda)
– Taip, dalyvauju, bet tai labai jautrus klausimas, nenoriu daryti sau reklamos labdaros sąskaita.
– Ponia Jolanta, tikriausiai per tą mėnesį jūsų gyvenimas pasikeitė – ar netrūks to viešumo, nuolatinio važinėjimo, pažinčių, adrenalino? Gal išvysime Jus ir kokiame kitame televizijos projekte? (Rita)
– Taip, pirmadienį, kai sužinojau, kad nebereiks repetuoti ir dalyvauti pasirodymuose, buvo sunkoka. Draugams sakydavau, kad jačiuosi kaip narkomanas, paimtas nuo adatos. Bet adrenalino galima rasti ir kitose srityse. Todėl dabar viskas grįžo į savo vėžes.
– Per šį mėnesį tikriausiai daug laiko praleidote Vilniuje. Ar nenorėtumėte čia persikelti gyventi iš Kėdainių? Ar ten Jums netrūksta oro? (Donatas)
– Jei išmatuosiu, kad Vilniuje oro daugiau, tai persikelsiu. Bet man patinka tas miestelis, niekur nenoriu iš jo išvykti. Juk ir Kėdainiuose yra visos galimybės, svarbu norėti.
– Ko Jūs dabar labiausiai norėtumėte? (Jelena)
– (Juokiasi.) Tai per daug egzistencinis klausimas. Džiaugiuosi tuo, kas esu, ką turiu, to ir užtenka.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Jolanta Uspaskich |
