LANVA vykdo antipiratinę veiklą, gina autorių ir gretutines teises, šviečia visuomenę bei kovoja su šių teisių pažeidimais. Vienas pagrindinių tikslų – vykdyti antipiratines akcijas internete.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė šį mėnesį LANVA vykdyta akcija, kurios metu išaiškinti 106-ių tinklalapio Linkomanija.net vartotojų, kurie atsisiuntė Microsoft operacinę sistemą „Windows 7 Ultimate“, IP adresai. Jie perduoti policijai, LANVA šiuos vartotojus tikisi nubausti tūkstantinėmis baudomis.
– LANVA tinklalapyje nurodoma, jog vienas veiklos prioritetų yra „šviesti visuomenę apie intelektinės nuosavybės gynimą“. Kaip tai įgyvendinate? Paminėkite bent kelis konkrečius projektus, priemones, kuriomis siekėte sumažinti piratavimo reiškinį tarp gyventojų. (Gediminas)
– Tų švietimo priemonių yra daug: kad yra įstatymų bazė, kad interneto tinklapiuose spausdinama informacija ir t. t. Galbūt vartotojams to per mažai, todėl kitais metais didesnę biudžeto dalį skirsime švietimui. Informacijos pateikiame spaudoje, tačiau biudžetas neleidžia, nes valstybė mūsų neremia – mus išlaiko tik gamintojai.
– Jūs esate kovotojai su piratavimu ar su vadinamaisiais piratais? Ar nemanote, kad prieš baudžiant namų vartotojus pirmiausia reikėtų įspėti, kad pašalintų failus, kurie galimai pažeidžia autorių teises, o jei to neatliekama, tik tada imtis griežtų priemonių? (Tomas, NeToks)
– Mes bendrai su piratavimo reiškiniu kovojame. Spaudoje dėl įspėjimo buvo, kad pasikeitė įstatymas – ir už nekomercinį naudojimą bus baudžiama. T. y. jei informacija viešai prieinama, už tai jau baudžiama.
– LANVA įkurta 2006 metais. Kokias konkrečias Lietuvos teismuose laimėtas bylas prieš piratavimą galėtumėte paminėti? (Saulius)
– Mes neužsiimame bylinėjimusi, tiesiog šviečiame visuomenę. Mūsų funkcija – ginti narių teises, todėl dalyvaujame policijos patikrinimuose kaip specialistai, internete. Realiai kiek esame dalyvavę bylose, 99 proc. nukeliauja iki teismo.
– Jūsų įmonė, kaip pats ir minėjote, valstybei nieko nekainuoja. Kiek toks požiūris (uždarojo kodo garbinimas, atvirojo kodo programų žeminimas) gali būti objektyvus, jei priklausote nuo pinigų, kuriuos gaunate iš uždarojo kodo programų kūrėjų? Kaip manote, ar pinigai, skirti ginti uždaro kodo programoms, negalėtų būti naudojami vartotojų supažindinimui su atvirojo kodo programomis? (Paulius)
– Tie pinigai, kuriuos skiria nariai, ne produktui garbinti, o jų teisėms ginti skirti. Mes nenorime stumti vartotojo į kurią nors pusę – svarbiausia, kad nepiratautų.
– Kodėl nevalstybinė asociacija turi galią ką nors bausti? Juk Jūs esate per daug subjektyvus atvirojo kodo programų niekintojas. Atvirojo kodo programų kūrėjai Jums niekada nemokės pinigų už „piratavimo draudimą“. Neturėsite pinigų, neturėsite prasmės dirbti? (Paulius)
– Mes nieko nebaudžiame. Kiekvienas pilietis, matydamas daromą nusikaltimą, turi apie jį pranešti. Taip ir mes: pateikiame informaciją pareigūnams, o jie viską sprendžia – kaltas ar ne. Atvirojo kodo įranga laikosi ant tų pačių autorių teisių kojų. GPL licencijos viena pagrindinių sričių, kad tu gali naudoti ir daryti naujus produktus, bet juos platinti gali pagal tą pačią GPL licenciją.
Jeigu atvirojo kodo nariai nebus mūsų nariai, neatstovausime jų interesams. Ir atvirkščiai.
– Ar bendradarbiaujate su visuomeninėmis organizacijomis, kurios atstovauja vartotojų ir paprastų žmonių interesams? Ar ieškote bendrų kompromisų, kurie būtų naudingi tiek visuomenei, tiek leidėjams ir prekybininkams? (Vytautas)
– Šiandien kaip tik turėjome susitikimą su ELSA – mes laukiame varžovų ar partnerių, kurie taip pat gintų savo ir kūrėjų teises.
– Jeigu esu programinės įrangos kūrėjas, kaip man tapti jūsų asociacijos ginamuoju ir kiek reikia jums sumokėti, kad persekiotumėte mano programinės įrangos vagis? (Modestas)
– Mes nepersekiojame, bet stebime rinką ir pranešame apie pažeidimus. Jei jūs esate kūrėjas, rašote pareiškimą mums, nariai sprendžia dėl narystės ir jos kainos. Galbūt susiformavusi nuomonė, kad mūsų asociacija imasi neteisėtų veiksmų, bet mes veikiame remdamiesi įstatymais.
– Ar atliekate kokius nors tyrimus ar apklausas, nagrinėjančias piratavimo tendencijas? (Vytautas)
– Mes remiamės kitų atliktais tyrimais, pavyzdžiui, dėl programinės įrangos piratavimo.
– Kaip sužinoti, ar atsisiunčiau piratinį, ar legalų kūrinį? Kur tai galėčiau pasitikrinti? (Tomas)
– Jei neįmanoma išsiaiškinti pasiskambinus teisių turėtojui, tada reikia galvoti apie aplinkybių visumą, kuriomis įsigyjamas kūrinys.
– Ar TV laidų ir serialų siuntimas laikomas piratavimu? (Vladislav)
– Bet koks kūrinio siuntimas, atgaminimas, dalijimasis be autorių leidimo yra piratavimas.
– Ar svetainėje Youtube.com klausytis muzikos yra legalu? O išsaugoti tuos failus į kompiuterio standųjį diską ir dalytis su draugais? (Gediminas)
– Jeigu teisių turėtojas leidžia, tada legalu. Youtube ir kituose panašiuose portaluose yra galimybė perspėti, jei kūrinys yra nelegalus.
– Jei siunčiu dainas, pvz., iš puslapio Zaycev.net ir jų neplatinu draugams ar kt., ar tai yra piratavimas? Tai puslapis, leidžiantis nemokamai siųstis mp3 bylas. (Aukuriukas)
– Jeigu ten kūriniai sudėti su autorių teisių leidimu, galima. Kaip tai žinoti? Reikia žiūrėti aplinkybes: jei kūrinys duodamas nemokamai, jei puslapis primena nelegalų ir panašiai.
– Gyrėtės, kad iškėlėte Linkomanija.net 0,5 milijono litų ieškinį, kada bus teismas? (Saulininkas)
– Neiškėlėme, tik žadėjome tai padaryti. Renkame įrodymus ir ruošiamės tai daryti. Dėl ieškinio reikalavimų spręs gamintojai.
– Kodėl LANVA užsipuolė tik Linkomaniją, o kitų tokių tinklalapių, pavyzdžiui, „The Pirate Bay“, – ne. Ir kodėl nesiima jokių veiksmų? (Aivaras)
– Mūsų nuomone, Linkomanija yra didžiausias Lietuvoje piratavimo portalas, kurio savininką mes žinome, jis lietuvis. Jie daro didžiausią žalą, mūsų nuomone. Kiti portalai valdomi ne Lietuvos piliečių.
– Linkomanija.net ragina autorius kreiptis į juos dėl netinkamo turinio pašalinimo. Kodėl LANVA, gindama savo darbdavių teises ir žinodama, kad Linkomanija.net platinamas Windows 7 Ultimate, neprašė puslapio administracijos pašalinti torrent'ą, o rinko „įrodymus“? Ko iš tikrųjų siekia LANVA? Pasipelnyti ar pažaboti piratavimą? (Robertas)
– Mes veikiame keliais frontais. Siųsti tokius pranešimus yra mūsų teisė, bet turėdami patirties su Linkomanija, nemanėme, kad tai tikslinga. Be to, dabar įstatymas leidžia bausti be įspėjimo. Visi žmonės turi įsitikinti, kad naudojasi legaliais produktais, kad nepažeistų kitų teisių. Mūsų tikslas – pažaboti piratavimą ir finansinės naudos iš to negauname.
– Ar naudojate atestuotą programinę įrangą piratavimui nustatyti. Jei taip, tai kokią? Dauguma Torrent programų licencijoje yra nurodę, kad programą galima naudoti tik asmeniniais tikslais – ar LANVA siekia asmeninių tikslų? (Tomas, Arvydas)
– Mes esame ne pelno siekianti organizacija, kuri perduoda pradinę informaciją pareigūnams, – tai gali ir turi kiekvienas pilietis.
– Kokia forma teismui bus pateikiami tie IP adresai? „screenshot'as“ iš uTorrent programos, manau, yra nepakankamas įrodymas, nes grafinis failas gali būti modifikuojamas. Jei bus pateikiamas JPG tipo failas, kaip jūs įrodysite jo autentiškumą? (Martynas)
– Mes tikrai nieko neįrodinėsime – tai policijos darbas. Vėliau teisėjas spręs, ar tų įrodymų pakanka, ar ne.
– Koks bus kitas LANVA žingsnis po šio pavienių vartotojų baudimo? (Martynas)
– Mes nebaudžiame. Pabrėžiame, kad norime užkardyti pirmiausia tuos, kurie pavagia kūrinius iš gamintojų ir jais dalijasi, ne tuos pavienius siuntėjus.
– Kodėl atsisakote paviešinti tuos surinktus 106 IP adresus? Ar jau pradėtas ikiteisminis tyrimas? (Antanas)
– Nes tai pakenktų tyrimui, taip pat tai yra duomenų apsauga. Ikiteisminiai tyrimai bus pradėti atskirai.
– Anksčiau teigėte, jog IP yra pakankamas nusikaltimo įrodymas, esą net vartotojų kompiuterių netikrinsite. Kur tuomet dingsta nekaltumo prezumpcija? (Gediminas)
– Atsiminkime, kad internete vyksta ne tik nusikaltimai, susiję su piratavimu. Policija atlieka visą tyrimą, apklausia ir panašiai.
– Ar nemanote, jog jūsų kova su IP adresais sulauks tokio paties likimo, kaip ir panašaus pobūdžio danų organizacijos Antipiratgruppen (ši organizacija pareiškė, kad nebepersekios pirataujančių asmenų, nes įrodyti jų kaltę vien turint IP yra per daug sudėtinga ar išvis neįmanoma)? (G.B.)
– Jei taip nuspręsime, taip ir pasakysime. Gali būti, kad skiriasi šalių įstatymų bazės. Argumentas, kad mums gali nepavykti, tikrai neatbaido nuo bandymų.
– Kodėl jūs teigiate, jog tai yra interneto paslaugų vartotojo prerogatyva apsaugoti vietos tinklą (pvz., bevielius maršrutizatorius), nors interneto paslaugų tiekėjas (pvz., TEO) savo klientų to neįpareigoja daryti? Kaip elgtis žmonėms, naudojantiems internetą, tačiau neturintiems visiškai jokio supratimo apie bevielių tinklų apsaugą? (Žilvinas ir Danielius)
– Mes taip niekada nesakėme. Nors pagal bendruosius teisės principus jis turi apsaugoti savo tinklą. Žmonėms tiesiog reikia nesisiųsti nieko nelegalaus, neaiškaus.
– Ar programinės įrangos parsisiuntimas jos nediegiant jau yra nusikaltimas? Arba jei programa suteikia 30 dienų bandomąjį laikotarpį, kodėl tuomet jos negalima platinti kitiems išbandyti? (Linas)
– Kiekvieną kartą viskas priklauso nuo gamintojo ir programos. Kiekvienas gamintojas nustato būdus, kaip platinti savo programą, tai yra jo teisė. Gamintojas atsako už programos turinį. Jei parsisiunti nelegaliai kokią programą ir ji yra su trūkumais, tai žala gamintojui, jo gaminamam produktui ir jo vardui. Licencijos asmeniniam naudojimui ir dalijimuisi su kitais – yra skirtingi dalykai.
– Anksčiau teigėte, jog piratauti jums leido Microsoft, tačiau Microsoft Lietuva apie tai nieko nežinojo. Ar tai reiškia, kad jūs galite piratauti savo asociacijos narių produkcija bet kur, bet kada, nieko neįspėję? (Rita)
– Microsoft mums neturėjo jokių pretenzijų. Mes tiesiog surenkame medžiagą ir pateikiame pareigūnams. Tačiau esame savarankiška organizacija ir kiekvienu atskiru atveju neinformuojame apie savo tyrimus gamintojų.
– Ar interneto piratų gaudymas pasislėpus jums atrodo normalus veiksmas? Juk net policija iš anksto praneša apie vykdomas akcijas, o budėdami keliuose nesislapsto, kadangi tai draudžia įstatymai. (Gediminas)
– Mes jau seniai rėkiame, kad visą laiką gaudome ir gaudysime piratus, atskirai neplanuojame įspėti. Mes giname teises ir tai darome visą laiką.
– Ar nebūtų geriau dirbti tyliai savo darbą, neafišuojant savo bandymų padaryti tai, ko nesugebėsite ateityje? Prašom, kai nubausite, uždarysite ką nors tikrai svarbesnio nei nelegalų kioskelį Kaune (gaila, kad tam prireikė netgi ugniagesių pagalbos), tada ir parašykite, kad Linkomanija.net ir jos vartotojams gresia teisinė atsakomybė. (Paulius)
– Nebūtų. (Juokiasi.)
– Ką manote apie cenzūrą ir žodžio laisvę internete? Koks Jūsų požiūris į technologijas, garantuojančias anonimiškumą (Freenet, Gnunet, Tor ir pan.)? (Vytautas)
– Mes už žodžio laisvę. (Juokiasi.) Neturime nuomonės apie šiuos produktus. Mes nelendame į techninius įrodinėjimus, mes sakome, kad tiesiog reikia užkirsti tam kelią.
– Lietuvos rinka yra gana maža, dėl to į Lietuvą dažniausiai atkeliauja tik populiariausia, tačiau nebūtinai kokybiškiausia produkcija. Torrent tinklalapiai atveria kelią lietuviams į, pavyzdžiui, kokybišką muziką, kurios Lietuvoje įsigyti beveik neįmanoma. Ar nemanote, kad Lietuvoje pirmiausia reikėtų padaryti patogų priėjimą prie muzikos, o tik tada gaudyti pažeidėjus? (Arminas)
– Imkite ir padarykite. Kita vertus, priėjimas prie kokybiškos muzikos ir filmų egzistuoja. O jei kažkas mano, kad tai pasiteisins, tegul užima laisvą nišą.
– V.Simanavičiaus norėčiau paklausti, ar pridėjęs ranką prie širdies, kaip ir visi kiti objektyviai mąstantys piliečiai, nėra dėkingas piratams už tai, kad būtent jie, o ne grobuoniška pasaulinių informacinių technologijų gamintojų kainų politika (ypač Lietuvos nepriklausomybės pradžioje) sudarė galimybę sparčiau kilti Lietuvos piliečių kompiuteriniam išprusimui? (Donatas)
– Nemanau. (Pridėjęs ranką prie širdies.) Vartotojai turi daug alternatyvų, kaip nepirataudami gali naudotis kūriniais. Vogimas nėra tas kelias, kuriuo reikia eiti.
– Ekonominė situacija pasaulyje įrodė, kad rinka sugeba puikiai prisitaikyti prie internetinių piratų ir jie gali duoti labai didelę naudą reklamuojant produktą. Pvz., įmonė prie CD prideda mažą dovanėlę, kurios internetiniai piratai jau niekaip nesugebės gauti. Tai ar nereikėtų sakyti, kad įmonės nesugebėjimas apsaugoti savo produkto yra ne piratų problema, o pačios įmonės? Juk pagal ekonomiką gamintojai turėtų taikytis prie vartotojų, o ne atvirkščiai. (G.B.)
– Turėtų būti abipusiai ryšiai. Internetinis piratavimas iškreipė rinkos kainas, nes legalūs gamintojai negali konkuruoti su nelegaliu turiniu. Ši industrija negali vystytis. Kūrėjai vertina rinką ir mato, kad žemiau nei savikaina negali produktų kurti. Dėl muzikos: jei žinomas kompozitorius sukuria muziką, jis žino, kad jo klauso visame pasaulyje, todėl už vieną kūrinį paprašo labai daug pinigų.
– Keletas asmeninių klausimų – koks jūsų išsilavinimas? (Artūras)
– Aukštasis technologinis.
– Kaip užsitikrinate, kad vaikai nepiratautų? (Tomas)
– Kiekvienas tėvas, norėdamas, kad vaikas nepiratautų, gali pasikviesti IT specialistą, kuris kompiuteryje įves filtrą ir vaikas neprieis prie nelegalių puslapių. Be to, reikia mokyti moralės.
– Jei paaiškės, kad piratavo ir jūsų giminaičiai, ir juos bausite? (Edvardas)
– Stengiamės viską daryti, kad jie nepiratautų, bet kiekvieno pasirinkimo teisė: jei įklius, tai įklius. Galų gale nežinome, kieno IP adresus perduodame policijai.
– Ar p. V.Simanavičius sutiktų mokėti tūkstantinę baudą, jei staiga paaiškėtų, kad jo asmeninio kompiuterio IP adresas figūruoja tame 106-ių sąraše? Kaip pats p. V.Simanavičius supranta, gabus kompiuteristas, sužinojęs jo IP adresą, gali iškrėsti tokį „juoką“. (Ginas)
– Jeigu bus daryta ne darbo tikslais, o teismas nustatys, kad buvo pažeidimas, turėsiu atsakyti. Tačiau IP adresas – dar ne viskas.
– Kiek pinigų išleidžiate savo kompiuterio programinei įrangai, filmams, muzikai? Ar labiau mėgstate naudotis internetinėmis parduotuvėmis (jei taip – kokiomis), ar geriau apsiperkate įprastose parduotuvėse (ne paslaptis – senesniais filmais ir muzika nei galima rasti internete)? (Paulius G.)
– Muzikos klausau per radiją, filmus perku prekybos centre arba kino teatruose. Taigi išleidžiu tiek, kiek verta, kiek turiu laisvo laiko.
– Kokią matote piratavimo ateitį? Ar Jūsų darbas nėra kova su vėjo malūnais? (Arnoldas) Kaip manote, ko reikėtų, kad visame pasaulyje būtų sutramdytas piratavimas? Gal tai apskritai neįmanoma, kaip ir nepavyksta nugalėti prostitucijos, narkotikų prekybos, apskritai – nusikalstamumo? (Saulius)
– Ne, tai yra teisių gynimas, teisingumo nustatymas ir žalos kompensavimas. Šis procesas duoda savo vaisių. Žmonės turi suprasti, kad dėl jų poelgių kenčia kiti žmonės. Visada atsiras tų, kurie nenorės mokėti. Tačiau su nusikaltimais reikia kovoti.
– Ar nemanote, kad tokie LANVA veiksmai kenkia Microsoft įvaizdžiui ir jų produktų pardavimui (ilgalaikėje perspektyvoje) Lietuvoje?
– Mes kovojome su kūrinio neteisėtu paskelbimu, neakcentuodami konkretaus gamintojo.
– Ar nebijote dėl savo gerovės (turto, sveikatos, gyvybės). Nesupraskite klaidingai, jokiu būdu negrasinu! Tiesiog prisiminiau nesenus rezonansinius (galimai su pedofilija susijusius) įvykius, kur viena iš versijų, kad kažkas nusprendė įgyvendinti savo teisingumą ir dėl to buvo nušautas žmogus. Ar nebijoma, jog ir šiuo atveju gali įvykti kažkas panašaus?
– Bijai vilko, neik į mišką. Nebijau – dirbau ir dirbsiu. (Šypsosi.)
Konferencija baigėsi
