– Gerbiamas Rolandai, Jūs tikrai vienas protingiausių žmonių Lietuvoje, bet kaip „nusiritot“ iki tokio lygio? Turiu omenyje tai, kad ruošiatės statyti filmą apie MIĄ. Kas tokia ta MIA? Pas mus Lietuvoje nėra įdomių žmonių??? Ar Jums nebūtų geriau, jeigu mūsų vaikai kažko pasimokytų, kažką sužinotų iš Jūsų filmų? Kodėl nestatote filmo apie Andrių Mamontovą – tai tikrai asmenybė. (Valentina)
– (Atsidūsta) Pirmiausia, manau, kad jei gali būti knygų apie visokius žinomus žmones, tai gali būti ir gerų istorijų serialui. Dėl to, kad aš sužinojau įdomią istoriją apie Mią, kuriame filmą apie tai. Bet ateity gali būti serialų ir su kitomis žvaigždėmis.
– Girdėjau, dainininkei Miai, apie kurią kuriate serialą, žadėjote ilgą aktorinį kelią. Kaip ji to nusipelnė? (Gustė)
– Oi, ne – tikrai nieko nežadėjau. Galbūt ji pasirodys ir kituose serialuose, bet nieko jai nežadėjau.
– Ar serialas „Kas nori nužudyti MIA“ pretenduos šiemet gauti sidabrinę gervę? (Alisa)
– Jokiu būdu ne. Paraiškų priėmimas jau baigėsi. Bet aš noriu paguosti visus nerimaujančius, kad kitais metais serialų nominacijos nebebus, kad visi negalvotų, jog Skaisgirys pats save apsidovanoja.
– Jūs tuos serialus tokius kvailus kuriate dėl to, kad laikote Lietuvos žiūrovą kvailu, ar tiesiog geriau nemokate? (Vidmantas)
– Televizijos serialas yra televizijos klasika. Kiekviena save gerbianti valstybė turi savo sukurtus serialus, net BBC turi savo serialą. Šis žanras daug kam patinka ir nemanau, kad jis yra blogas.
– Norėjau pasiteirauti, ar negalvojate kurti lietuviško serialo, pavyzdžiui, „Ligoninės priimamasis“, „Grey anatomija“, „Gelbėtojai“ – tai galėtų būti panašus į vokiečių sukurtą „112“ ar australų „Rescue“. Taip pat pasigendu serialų, skirtų jaunajai kartai, nes pasaulyje labai populiarūs serialai jaunimui. (Aivaras)
– Dėl jaunosios kartos, manau, mes turėjome labai sėkmingą serialą „Neskubėk gyventi“. Taip gyvenime išeina, kad jaunoji karta mažiau žiūri televiziją, o pagal įstatymus vaikų programose negali būti reklaminių blokų, kas užkerta kelią ir produkcijos, skirtos specialiai jiems, kūrimą. Bet šią vasarą aš pradėsiu kurti animacinius filmus vaikams, nors tai ir nėra pelninga.
Būtų iš tiesų smagu sukurti medicininio pobūdžio serialą, bet kol kas man dar neparašė jam gero scenarijaus.
– Ar gali keistis televizijos serialo „Kelias namo“ scenarijus po to, kai aplinkos ministras Kazlauskas pareiškė, kad Europos Sąjungos pinigai už jį bus sumokėti tik specialiai komisijai įsitikinus, kad seriale tinkamai atspindėtos aplinkosaugos temos? (Violeta)
– Man nesuprantama, kodėl iš viso vyksta kažkokie debatai. Įvyko konkursas, buvo sąlygos, aš jį laimėjau ir darau tai, ką aš siūliau. O kad kažkas ten kažko nemato... Nėra pasaulyje padarytų tyrimų, kokia idėjų sklaida būtų teisinga. Aš galiu operuoti tik skaičiais – pasakyti, kiek žmonių žiūrėjo tą serialą, o kūrybinę vertę nustatyti, mano galva, yra neįmanoma.
Yra toks sausas dalykas kaip lietuvių kalba ir net lietuvių kalbos mokymo laidelė yra serialas, tam tikros vaidybinės situacijos. Šis serialas surenka 6–7 kartus daugiau žiūrovų, nei numatyta sąlygose.
– Norėjau paklausti, ar lietuviai moka vaidinti lietuviškuose serialuose ir ar tų serialų ne per daug? (Airinas)
– Jeigu nepatinka, kaip aktorius vaidina, nereiškia, kad aktorius blogas – tai lemia ir scenarijus, ir režisierius, ir darbo tempas ir t. t. O ar reikia tų serialų daugiau? Rinka yra rinka. Juk niekas neklausia, ar reikia tiek daug duonos rūšių – jeigu ją perka, ją ir kepa. Kitas dalykas, prieš šešerius metus, kai prasidėjo serialų bumas, pavyzdžiui, „Nekviesta meilė“ buvo skirta visiems žiūrovams, o dabar serialai labiau skirti specializuotoms auditorijoms arba yra tam tikros tematikos.
Įvairiose pasaulio šalyse populiariausiu žiūrėjimo metu televizijos rodo savo šalies sukurtus serialus – mes nesame išimtis. Na o dėl kokybės galiu pasakyti, kad lietuviškų serialų biudžetas skiriasi nuo, pavyzdžiui, amerikietiškų šimtus kartų. O nuo pinigų priklauso ir kokybė.
Jūs galvojate, kad aš esu toks žmogus, kuris gali ko nors neišdrįsti?!– Norėčiau paklausti, kodėl jūsų kuriami serialai ir jų žanrai neatitinka vadinamų personažų. Pavyzdžiui, aktorius, vaidinantis kriminalinio pasaulio atstovą, ir išore, ir bendravimu, ir kalba atitinkantis policininką, paprasčiausiai neatitinka pačio serialo grožio. Na tikrai, jei atrinktumėte filmo herojus ne vien pagal jų aktorinius gebėjimus (pvz., kaip rusų seriale „ZONA, BRIGADA, BUMER“, kur aktoriai, vaidinantys banditus, prokurorus, policininkus, parinkti puikiai ir gyvenimas atpasakotas realiai, tai tokius serialus galima žiūrėti daug kartų ir grožėtis jų pastatymu). Tikrai neabejoju, jei jūs aktorius rinktumėtės ne iš aktorių mokyklų, o darytumėte atrankas į serialą, atrinktumėte tokį aktorių, kuris 100 proc. atitiktų personažą kalba, išvaizda, manieromis ir kitais dalykais. (Italianas)
– Visiškai sutinku su šiuo požiūriu. Mes tikrai tam skiriame per mažai laiko, prisiimu kaltę ir pats. Atrankai reikia skirti laiko, o laikas yra pinigai – aš neturiu tiek lėšų joms. Nors serialui „Neskubėk gyventi“ darėme atranką ir atrinkome 20 vaikų – neprofesionalių aktorių, kurie visiems paliko didelį įspūdį.
Todėl ir serialui „Pasmerkti“ reikėtų daryti atranką, taip tikrai perteiktume tikresnį gyvenimą. Kita vertus, už bet kokį negražų žodį seriale man rašo Kalbos komisija ir aš moku baudas...
– Sveiki, norėjau paklausti, jei aš esu sugalvojęs visą serialo siužetą ir noriu ji aprašyti, ir kai visą šitą siužetą aprašau, kam ir kaip man ji reiktų parodyti ir pasiūlyti, kad pagal mano sukurtą siužetą būtų kuriamas serialas? (Mindaugas)
– Pirmiausia, parašęs scenarijų jį užpatentuok, o tada siūlyk kuriam nors Lietuvos prodiuseriui. Gal kurį sudomins.
– Gerb. Rolandai, kiek sumokėtum už tikrai gerą lietuviško serialo scenarijų? (Gedas)
– Kas yra geras? Už scenarijaus rašymą iš tiesų mokami nemaži pinigai, bet galinčių juos rašyti Lietuvoje yra labai labai nedaug. Mes neturime mokyklos Lietuvoje, todėl dažnai scenarijai būna skurdūs arba nukopijuoti. Jūs tik visi rašykite, o aš tikrai spėsiu skaityti (šypsosi).
– Sveiki, Rolandai, norėjau paklausti, ar užsiimate dar kokiu verslu be prodiusavimo? (Creativas)
– Taip, aš turiu daug verslų. Prekyba, reklama, viešieji ryšiai ir dar noriu užsiimti gamyba, sportu.
– Laba diena. Kiek bus serialo „Naisių vasara“ sezonų? Man labai patinka šis serialas. Labai gerai aktoriai vaidina. (Aduvancik)
– Kitas sezonas tikrai bus, o toliau viskas priklausys nuo žiūrovų. Jei jis bus žiūrimas, jei sugebės pritraukti žiūrovą, bus ir daugiau dalių.
– Kokie lietuviški filmai šiemet jus sužavėjo, ir ar jūs turite galimybių kaip nors paveikti „Sidabrinių gervių“ komisiją, kad laimėtų vienas ar kitas filmas – nebūtinai iš jūsų kuriamų serialų? (Miglė)
– Tikrai neturiu galimybės ir noro ką nors paveikti – yra komisija ir žiuri, kuri renka. Mano darbas yra duoti savus ar surasti pinigus apdovanojimams, tada užsiimti lietuviškų filmų sklaida mažuose Lietuvos miesteliuose.
O dėl filmų – jei aš pasakysiu nors vieną filmą, kuris man patiko, visi galvos, kad aš jį proteguoju. Todėl negaliu sakyti. Kitas dalykas, mačiau „Tado Blindos“ medžiagą ir aš sveikinu tą kūrybinę grupę, kuri darė šį filmą. Aišku, jis dar nebaigtas ir pasirodys tik kitais metais, bet vilčių labai daug.
– Kaip jūs sutariate su Lietuvos kino kūrėjais? Juk nemaža dalis jų jus laiko komercinio kino propaguotoju (Dainius)
– Visiškai juos suprantu – atėjo kažkoks „biezdorius“ krepšininkas ir atiminės jų pinigus... Bet aš jiems nesu priešas ir jų pinigų neatiminėjau. Su „Sidabrinių gervių“ apdovanojimais aš siekiau vienyti kino bendruomenę, užsiimti šių filmų sklaida, nes kino situacija yra apgailėtina. Aš visiems esu pasakęs, jei aš galiu kam nors padėti, visada padėsiu – ar pinigais, ar ryšiais.
Aš netikiu pavydu, todėl manau, kad galbūt pamažu kino žmonės mane pažins tokį, koks aš esu, ir pradės vienytis tarpusavyje.
– Kada pradėsite samdytis profesionalius scenaristus ir tekstų rašytojus, nes tai, ką kuriate, tik jums patiems tikriausiai įdomu? (Katia)
– Pasakykit man profesionalius scenaristus, aš juos pakviesiu.
– Kaip tau negėda būti tokių kvailų, miesčioniškų serialų autoriumi? Ar nejauti atsakomybės už tautos bukinimą? Ar tau rūpi tik tavo kišenė, kurią kemši, pardavinėdamas šlamštą komerciniams kanalams? (Irma)
– Man tikrai rūpi mano kišenė. Manau, kad tik žmogus, kuris rūpinasi savo kišene, gali rūpintis ir kitais žmonėmis bei visa visuomene.
– Ne kartą teko Jus matyti kino teatre vieną. Ar čia – nepavykę pasimatymai, kai mergina neateina, ar toks jūsų hobis – netrukdomam žiūrėti filmus? (Rasa)
– Turiu didelį hobį – smulkius gyvenimo malonumus. Nueiti į kino teatrą vienam į dieninį seansą, darbo dieną, nusipirkti keksiuką ir pažiūrėti bet kokio lygio filmą – taip, toks yra mano gyvenimo malonumas. O dėl pasimatymų – norėčiau, kad kokia mergina eitų į filmus su manimi, bet kad neina... (šypsosi)
Turiu didelį gyvenimo hobį – smulkius gyvenimo malonumus. Nueiti į kino teatrą vienam į dieninį seansą, darbo dieną, nusipirkti keksiuką ir pažiūrėti bet kokio lygio filmą.– Kodėl jūsų firma kuria vien tik serialus, o nestato nei dokumentinių filmų, nei pilnametražių filmų? (Jurga)
– Jūs klystate, mūsų firma kuria ne tik serialus, bet kuria ir laidas, daro scenarijus komerciniams kino filmams, dar daro labai daug įvairių renginių, Naisių vasaros festivalį be lašo alkoholio, „Sidabrinių gervių naktis“, taip pat mes dalyvaujame tarptautiniuose projektuose. Visų darbų nesuminėsi.
– Gerbiamas „Lietuvos serialų dieve“, labai prašau, nustok kurti serialus. (Projektuotojas)
– Kaip dievas gali ką nors nustoti? Dievas yra dievas.
– Sveiki, ponas Rolandai. Nors jūsų visiškai nepažįstu bei specialiai jumis nesidomiu, tačiau jūs matomas TV ekranuose, taip pat esate dažnas spaudos puslapiuose. Kiek suprantu, šioks toks įvaizdis yra kuriamas – kiek jis sutampa su realybe aš nežinau. Taigi klausimas: kas tie vyrukai, kuriekurie kuria įvaizdžius? Man įdomiausia, kas yra realūs užsakovai t. y. tie, kurie samdo prodiuserius? Kur veda siūlai? Kadangi mūsų pasaulį valdo ne konkretūs žmonės, mes jų net nepažįstame, valdo sukurti įvaizdžiai. (Valdas)
– Nesupratau klausimo. Aš turiu labai daug neigiamų savybių, esu garbėtroška, man patinka, kai aš pasirodau kokiame nors žurnale ir man sugenda nuotaika, jei juose manęs nėra.
– Ar teko Rolandui matyti Jaro Valiukėno filmus. Ar teko girdėti apie didį Lietuvos sūnų, deja, nesenai išėjusį Anapilin Vilių Bražėną? Ar teko matyti naujausią Jaro nekomercinį filmą „Kilpa“? Ką manote? Ar išdrįstumėte padaryti ką nors panašaus? Beje, gal netgi norėtumėte prisidėti? (Valdas)
– Filmą „Kilpa“ mačiau. Bet tai nėra vieša diskusija. Jūs galvojate, kad aš esu toks žmogus, kuris gali ko nors neišdrįsti?! O dėl prisidėjimo galima kalbėtis, bet nežinau su kuo.
– Daug metų kuriate serialus. Ar jaučiate sąžinės graužimą dėl dabartinės lietuviškų TV kanalų būklės, kurią daug kas vadina apverktina? (Modestas)
– Tikrai ne.
– Ar būnant viengungiu gyvenimas laimingesnis? Kiek būseną keičia tai, kad esate populiarus? Esu ant skyrybų ribos ir ieškau teisingo sprendimo... (Henris)
– Super. Šito klausimo labai laukiau. Kai aš buvau su žmona, mane visada viliojo toliai – bet tik viliojo. Aš pastebėjau, kad vyrai, kurie klausia, kaip man sekasi gyventi vienam, šiek tiek man pavydi, bet jie bando pasiteisinti, klausdami: „O sekmadienio vakarais vienas kauki, ane?“ Aš sveikinu šeimas, kurios gali laimingai gyventi kartu. Joms aš šiek tiek pavydžiu. Bet per daug ir man nereikėtų nuliūsti – aš dar pakankamai jaunas...
– Skaičiau, kad jūsų kompanijoje ką tik vyko atranka į serialą „Moterys meluoja geriau“. Kiek moterų atsirinkote ir kaip jaustis toms, kurios nepraėjo atrankos? (Milda)
– Taip, vakar. Atrinkome 25 iš 100, mums jos labai patiko. O aš asmeniškai perskaičiau visus 2 000 merginų anketų. Todėl jei kas nors kaltas, kad jūs nepatekote, tai tik aš (šypsosi).
– Ar jūsų namuose yra nors viena sidabrinė gervė? Jei taip, kur ją laikote, ir ar tikitės gauti dar? (Dangė)
– Mano namuose tikrai nėra gervės, esu ją laikęs rankose tik tada, kai buvo svarstoma dėl pačios statulėlės tinkamumo. O šiaip man pačiam nereikia tų statulėlių – užtenka, kad tokie apdovanojimai prasidėjo ir vyksta toliau.
– Ar paprastiems mirtingiesiems būna įmanoma kaip nors patekti į „Sidabrinių gervių“ apdovanojimus? (Lina)
– „Sidabrinės gervės“ vyks gegužės 27 d. Kongresų rūmuose, Vilniuje, jas tiesiogiai rodys Lietuvos televizija. Šiemet programa bus kitokia nei anksčiau, susijusi su lietuvišku kinu. Į „Sidabrines gerves“ šiemet bus parduota apie 400 bilietų, todėl žmonės gali patekti į renginį pirmą kartą.
– Neseniai buvote Amerikoje – ką ten veikėte be interviu su Kleiza? Ir ką parsivežėte sau ar draugams dovanų? (Živilė)
– Pas Liną Kleizą buvau šešias dienas, vėliau buvau pas savo gerą draugą Čikagoje. Be abejonės, pasėdėjome prie burnelės. Ką parsivežiau? 15 porų batų ir 25 poras kojinių! Aš esu išprotėjęs dėl batų – gal tai liga. Batų poros visos skirtingos, beje, ne vienodos (juokiasi).
– Labas, Rolandai, norėčiau paklausti, kodėl nedarote atvirų atrankų? Su mielu noru vaidinčiau kaip ir kiti talentingi žmonės. Pagal kokius kriterijus ieškote aktorių? (Ona)
– Kaip jau minėjau, vakar buvo atranka, o vasaros antroje pusėje tikrai vėl bus dar viena, lauk informacijos.
– Rolandai, ar bus Lietuvoje sukurtas filmas ar serialas apie krepšinį arba su krepšinio žvaigždėmis, aišku, lietuviais? (Tomas)
– Taip, tai mano sena svajonė. Gal tai ne serialas, gal realybės šou. Po savaitės galėsiu pasakyti kažką konkrečiau šiuo klausimu.
