„Noriu nušviesti visuomenei realią padėtį apie besiregistruojančius COVID-19 tyrimui. Padėtis, švelniai tariant, yra absurdiška, ypač besiregistruojantiems Kaune. Mes galime registruoti žmones tik pagal gyvenamąją vietą, o Kaune vietų ne tik kad nėra, bet jų į sistemą net neįkelia. Nežinome, kodėl ir kas už tai atsakingas. Kauniečiai skambina, keikiasi arba verkia į ragelį, nes jų nepriima operacijai. Sako, „mums belieka tik numirt“ ir panašiai, o mes negalime niekuo padėti.
Kitų be testų neįleidžia net įeit į gydymo įstaigą. Nesvarbu, kad jiems kažką skauda. Ligoninės testų nedaro, sako „skambinkit į 1808 liniją“. Taip gaunasi užburtas ratas, žmonės jau praradę viltį...“, – laiške redakcijai rašė keletą savaičių kasdien Karštojoje koronos linijoje 1808 plušęs vyras.
Anot jo, su Kaunu problemų buvo visuomet, bet praėjusią savaitę situacija ypač pablogėjo. Savanoris spėja, kad problema ta, jog į savanorių sistemą neįkeliami nauji laikai registracijai.
Buvo nemažai dienų, kai per savo pamainą neužregistruodavau nė vieno žmogaus iš Kauno.
„Buvo nemažai dienų, kai per savo pamainą neužregistruodavau nė vieno žmogaus iš Kauno, nes tiesiog nebuvo galimybės, o tie patys žmonės skambina kas pusvalandį, vėl ir vėl, klausia, ar jau atsirado laisvų laikų. 90 proc. skambinančių – niekaip negalintys užsiregistruoti kauniečiai.
Kituose miestuose – jokių problemų. Tačiau mes galime registruoti tik pagal gyvenamąjį miestą, todėl žmonės nukenčia, prašo, kad suteiktume informacijos, gal jie gali pasidaryt testą už pinigus ar kuriam kitam mieste. Net ligoninėse jų nepriima, o, pavyzdžiui, testą prieš operaciją reikia pasidaryt ne anksčiau kaip 48 val. iki jos. Tai padaryti yra beveik neįmanoma, nes jei laikai įkeliami, iškart būna užimami. Mes gauname juos porą dienų į priekį, bet to tikrai neužtenka“, – tikino savanoris.
Pasak jo, net ir esant laisvam laikui, negali registruoti žmonių, kada jie nori, nes taisyklės skelbia, jog privaloma registruoti iš eilės. O jei laikas skambinančiajam netinka, tenka informuoti, kad skambintų vėliau.
„Bet vėliau jie vietos išvis gali nebegaut. Skambučiai linijoj „non-stop“ eina, bet mes didžiajai daliai žmonių niekuo padėti negalime. Aš bandžiau ieškot, kas ta mūsų vadovybė, mat yra kažkokie konsultantai-specialistai, kuriems galime prisiskambinti, bet niekas konkrečiai nepaaiškina, kas įkelia laikus mums. Nesuprantu, kaip gali būti toks skirtumas, jei Kaune atsidaro 2-3 veikiančios stotelės, o Vilniuje nuolat veikia 3, bet sostinėje jokių problemų niekada nebūna. Kiek žmonės kreipėsi į Vilnių, visus be problemų užregistruodavom, o Kaune – baisu...“, – palygino savanoris.
Vietoj 700 tyrimų atliks tik 350
Kauno miesto savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Paulius Keras 15min teigė, kad Kauno kempinge įsikūręs mobilus patikrų punktas pagal poreikį gali atidaryti iki 4 atskirų linijų ir yra parengta dar viena mobili brigada.
„Natūralu, kad pastaruoju metu tiriamųjų srautai gerokai suintensyvėjo, kai buvo pradėti reguliariai tirti medikai bei socialiniai darbuotojai, taip pat atsirado poreikis ištirti vaistininkus, darželių ir parduotuvių darbuotojus. Kauno mobiliajame patikrų punkte aptarnaujami ir kaimyninių savivaldybių žmonės, todėl vien šių profesijų atstovų srautai susidaro išties dideli. Dabar ši tvarka kiek sušvelninta, tad turėtų atsirasti daugiau galimybių ir visiems kitiems gyventojams“, – žadėjo jis.
Kauno mobiliojo patikrų punkto pajėgumai, anot P.Kero, siekia vidutiniškai iki 700 tyrimų per dieną. Nuo gegužės 15 d. ministro įsakymu numatyta nauja kvota – 350 ėminių, Kauno miesto savivaldybės pastebėjimu, tai išties nėra didelis skaičius, kadangi yra buvę, kai per dieną paimta kelis kartus daugiau tyrimų nei numato ši kvota. Rekordas siekia net 1200 mėginių per dieną.
„Akivaizdu, kad tokiu atveju darželių ir prekybos centrų bei vaistinių darbuotojai bus ištirti per gerokai ilgesnį laiką. Vien darželių darbuotojų Kauno mieste turime apie 4 tūkst. Visi, kurie jaučia koronavirusui būdingus simptomus, ir kurie kreipiasi – tikrai bus ištirti. Žinodami tikrą kvotų skaičių, galime planuotis darbus į priekį, tačiau norėtųsi jos gerokai didesnės, nes išties galime dirbti kur kas didesniais pajėgumais ir tai jau ne kartą įrodėme“, – nuomonę išsakė P.Keras.
Per dieną – ir 12-17 tūkst. skambučių
Karštąją koronos liniją įkūrusios Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė 15min teigė, kad 1808 linija atlieka tik registravimo į mobiliuosius punktus funkciją ir nenustato tyrimų skaičiaus. Asmenų grupės, kurios turi būti registruojamos tyrimui į mobilius punktus, anot jos, nustatomos operacijų vadovo sprendimuose.
Kaune, I.Kajokaitės teigimu, yra 1 mobilusis punktas, kuriame kiekvieną dieną dirba 2-3 linijos, imančios mėginius. Per dieną jame atliekama 200-300 ėminių. Į Kauno mobiliuosius punktus registruojami Kauno apskrities gyventojai. Punktas dirba nuo 8 iki 20 valandos.
„Lietuvoje dirba 25-30 mobilios linijos, priskirtos 11-kos miestų savivaldybėms. Vidutiniškai per parą atliekama apie 2000 ėminių. Mobiliųjų punktų kiekis regione priklauso nuo savivaldybių sprendimo, ėminių kiekis – nuo laboratorijų pajėgumo, skambinančiųjų kiekis – nuo sprendimų, kokias grupes ir kaip dažnai reikia tirti (protrūkis, išplėstas tiriamųjų ratas), taip pat nuo savaitės dienos – štai savaitgaliais skambinančiųjų ženkliai mažiau“, – teigė I.Kajokaitė.
Įprastai, anot jos, sulaukiama apie 4-5 tūkst. skambučių per dieną, tačiau praėjusią savaitę jų skaičius buvo rekordiškai didelis: skirtingomis dienomis svyravo tarp 12-17 tūkst. per dieną.
„Kiek mums žinoma, ligoninės stacionarizuojamiems pacientams COVID-19 tyrimus atlieka“, – patikino pašnekovė.
Pasak jos, Kauno padėtis nėra išskirtinė. Štai peržiūrint gegužės mėnesio duomenis, Kaunas pagal tiriamųjų kiekį Respublikoje užima antrą vietą po Vilniaus, o tai – logiška.
Kvotos padės suvaldyti tiriamųjų srautus
Atsakydama į klausimus dėl situacijos, susidariusios registruojant asmenis tyrimui į Kauno mobilųjį patikros punktą, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Spaudos tarnybos vyriausioji specialistė Jolita Macelytė pateikė dvi nuorodas į anksčiau skelbtus SAM pranešimus spaudai. Pirmajame rašyta apie tai, kad pastaruoju metu karštoji koronos linija išties sulaukia rekordinio skambučių skaičiaus.
„Kai kurios savivaldybės, matyt, neteisingai suprato, kad, pavyzdžiui, ugdymo įstaigų darbuotojams išsitirti dėl koronaviruso infekcijos yra privaloma ir tie, kuriems šis testas nėra atliktas, dirbti negalės. Šiuo metu registracija į koronaviruso mobiliuosius patikros punktus užpildyta, gali būti, kad prisiskambinti į liniją 1808 bus sunku ir tiems žmonėms, kurie jaučia simptomus. Labai prašome visų gyventojų, norinčių išsitirti prevenciškai, supratingumo ir kantrybės“, – gegužės 15 dieną paskelbtame pranešime teigė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kad būtų racionaliai suvaldyti tiriamųjų srautai, pasak J.Macelytės, savivaldybių mobiliuose punktuose buvo nustatyti prioritetai. Apie tai žinia skelbta gegužės 18-ąją.
Skelbta, kad pirmiausia ir didžiausia apimtimi juose bus tiriami žmonės, kurie jaučia bent vieną iš ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomų arba tie, kuriems planuojamos planinės medicininės intervencijos paslaugos. Naujovės įsigalios nuo gegužės 20 d.
Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A.Verygos teigimu, mobilių punktų svarbiausia paskirtis – kuo skubiau identifikuoti užsikrėtusius koronavirusu, tad jie turi sudaryti didžiąją dalį tiriamųjų mobiliuose punktuose. Anot jo, pastaruoju metu Karštąją koronos liniją 1808 tiesiog užplūdo norinčiųjų prevenciškai išsitirti darbuotojų skambučiai. Norą išsitirti jie argumentuoja kaip savo tiesioginių vadovų nurodymą, nors tokie prevenciniai tyrimai ir nėra privalomi.
Daugiau apie kvotas ar tiriamųjų prioritetus skaitykite čia: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/aurelijus-veryga-ivede-kvotas-covid-19-tyrimams-mobiliuose-punktuose-56-1318882.
Papildyta antradienį 09.26 valandą. Savanoris 15min žurnalistei pranešė, pirmadienį sulaukęs skambučio iš Karštosios koronos linijos. Skambino neva tai Gretos vardu prisistačiusi kuratorė.
„Sužinojusi, kad paviešinau informaciją, pasakė, jog daugiau savanoriauti neateičiau. Tokia, štai, kultūra Lietuvoje...“, – stebėjosi savanoris.
