Trūksta tik S.Išoros
Apie tai, kad baigti medicininiai, antropologiniai, genetiniai tyrimai, paskelbta spaudos konferencijoje pirmadienį. Joje profesorius Rimantas Jankauskas išdėstė visą schemą, kurioje duobėje ant Gedimino kalno buvo surastas kuris sukilėlis. Kol kas trūksta tik kunigo Stanislovo Išoros, jo palaikų paieškas Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ketina pratęsti gegužę.
„Istorikai rado du jo artimus dabar gyvenančius giminaičius – vieną Lietuvoje, kitą Lenkijoje. Paimti genetiniai mėginiai ir nė su vienu iš rastų sukilėlių genetinės tapatybės giminingumo nustatyti nepavyko. Atsakymas yra toks, kad nė vienas iš atrastų 20-ies sukilėlių nėra S.Išora“, – sakė R.Jankauskas.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas toje pačioje spaudos konferencijoje patvirtino ir anksčiau minėtą informaciją, kad tarp surastųjų yra žymiausi 1863-1864 m. sukilimo lyderiai: Žemaitijos sukilimo vadas, žymus Europos demokratas, generolas Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas, Gardino vaivadijos sukilėlių vadas, vėliau faktinis viso Lietuvos sukilimo vadas, aukščiausių įgaliojimų komisaras, taip pat žurnalistas, rašytojas, baltarusių raštijos pradininkas.
Kolumbariumas – koplyčioje
Taip pat ministras kalbėjo apie būsimąją iškilmingą perlaidojimo ceremoniją. Jo teigimu, planuojama iškilmingai palaidoti sukilėlius šių metų rudenį Rasų kapinėse, senųjų kapinių centrinėje koplyčioje, kurioje bus įrengtas kolumbariumas.
„Kol kas mes nesakome tikslios datos, bet tikimės, kad tai bus rugsėjis, nors tiksliau dar negalime atsakyti“, – sakė M.Kvietkauskas.
Kol kas įrengimas neprasidėjo, tačiau šie darbai yra dalis visų Rasų kapinių sutvarkymo projekto, kuris finansuojamas Kultūros ministerijos skirtomis Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis. Bendra sąmata siekia 2,7 mln. eurų, iš jų – 2,3 mln. eurų yra ES pinigai, likusi dalis Vilniaus savivaldybės.
Kiek kainuos koplyčios sutvarkymas, ministras pasakyti negalėjo. Ši XIX a. viduryje statyta neogotikinė koplyčia neseniai buvo rekonstruota, 2009-ųjų spalio pabaigoje paskelbta apie trejus metus vykusių darbų pabaigą.
Restauravimo metu sutvarkyti koplyčios pamatai, cokolis, mūrinių sienų paviršius, laiptai. Taip pat buvo perdengtas stogas, nudažytas fasadas, atkurtas švieslangis, įrengta žaibosaugos sistema, atlikti valymo, antiseptikavimo ir nudruskinimo darbai.
Romantizmo laikotarpio neogotikinė koplyčia pagal architekto Tomo Tišeckio projektą pastatyta 1850 metais. 1888 metais gydytojas Hiliaras Raduškevičius medinės varpinės vietoje pagal architekto Julijano Januševskio projektą pastatė plytų mūro varpinę.
Centrinę koplyčią iš visų pusių supa kapai ir kapinių takai, abiejuose jos pusėse stovėjo keturių ir penkių aukštų kolumbariumai, kurie kartu su koplyčia sudarė kapinių tūrinės kompozicijos centrą. Pirmą kartą koplyčia tvarkyta 1929 –1930 metais.
Atrado lobių
Kolumbariumas bus padalintas į dvi dalis ir įrengtas dviejose koplyčios nišose, vienoje pusėje ketinama palaidoti 10, kitoje – 11 sukilėlių. O pati koplyčia, kaip paaiškėjo, vykdant jos tvarkybos darbus viduje, tebeturėjo paslapčių ir tikrų lobių
„Vilniaus plano“ architektė Rūta Astasevičiūtė 15min sakė, kad 1841 m. pradėtoje statyti koplyčios pirmosios mišios laikytos 1850 m.
„Šiuo metu vykdomi tvarkybos darbai, buvo demontuotas viršutinis dangos sluoksnis ir po juo rastos labai gražios šachmatinės grindys. Koplyčia turi dvi patalpas – pagrindinę ir oratorijaus, kuri pristatyta kaip šoninė koplyčia, tai toje patalpoje yra labai graži polichrominė sienų ir skliauto tapyba. Šią tapybą konservuojame, o vieną fragmentą atkuriame, restauruojame“, – apie koplyčioje rastus lobius pasakojo architektė.
Ji taip pat paminėjo, kad demontavus grindis atrastas ir altoriaus kontūras – kita danga išskiria vaizdą, kaip atrodė čia buvęs altorius.
„Tai įspūdingas radinys, kurio nesitikėjome“, – sakė R.Astasevičiūtė.
Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėjas Darius Daunoras papildė, kad vidaus tvarkybos darbai vyksta pagal atskirą parengtą projektą. Kolumbariumas bus įrengiamas šiuos darbus pabaigus.
„Dabar mes baigiame rengti techninį projektą ir tikimės, kad netrukus galėsime paskelbti rangos konkursą“, – teigė D.Daunoras.
Tikslios konkurso datos jis įvardinti sakė negalįs, manoma, kad gegužės pradžia bus vėliausias terminas. Tačiau kultūros ministro įvardintas rugsėjis neatrodo reali data.
„Aš manau, kad reikia kalbėti apie 6-7 mėnesius su rangos konkurso ir įrengimu. Todėl laidotuvėms rugsėjo mėnesį mes nespėsime, tai bus realiau lapkritis. Turime lapkritį progą – Lietuvos kariuomenės dieną, būtų galima pritaikyti, juk tai nors ir nebuvo reguliari kariuomenė, bet Lietuvos kariuomenė. Galėtume kalbėti apie realų terminą“, – kalbėjo D.Daunoras.
Savivaldybės atstovas įsitikinęs, kad skubinti šių darbų negalima – objektas per daug svarbus ir reikšmingas, todėl bet kaip daroma tikrai nebus. O be paties kolumbariumo darbų esama ir aplink koplyčią, bus tvarkoma aplinka, įrengiamas apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros ir t.t.
Turime lapkritį progą – Lietuvos kariuomenės dieną, būtų galima pritaikyti, juk tai nors ir nebuvo reguliari kariuomenė, bet Lietuvos kariuomenė, – sakė D.Daunoras.
„Kolumbariumą pradės įrenginėti tik tuomet, kai bus baigti vidaus darbai – tinkavimas, lubos ir t.t. O jų pabaiga numatyta liepą, todėl tik rugpjūtį kolumbariumo darbus pradėti bus galima“, – sakė D.Daunoras.
Iš išorės Rasų kapinių koplyčia jau patvarkyta, nes po rekonstrukcijos praėjo 10 metų.
Kvies lenkus, baltarusius, ukrainiečius
M.Kvietkauskas sako, kad į iškilmingą palaidojimo ceremoniją bus kviečiami aukščiausi Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos vadovai. Tačiau ar tai reiškia, kad Vilniuje galime pamatyti ir Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, ministras atsakyti negalėjo – kvietimus siųs Lietuvos vadovai.
„Rudenį planuojama organizuoti iškilmingą palaidojimo ceremoniją kartu su Lenkija, kviečiant joje dalyvauti ir aukščiausius Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos vadovus. Taip pat buvo svarstoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje komisijoje dėl sukilėlių vardų ir pavardžių užrašų. Galiu paskelbti, kad prieita prie bendros nuostatos, jog šie vardai, pavardės būtų užrašomi trimis kalbomis – lietuviškai, lenkiškai, baltarusiškai, taip pabrėžiant sukilimo svarbą visiems šiems kraštams, visoms šioms tautoms“, – kalbėjo M.Kvietkauskas.
Tiksli ceremonijos data kol kas neskelbiama, tai priklausys ir nuo koplyčios sutvarkymo darbų. Tačiau tikimasi, kad viską pabaigti pavyks iki rugsėjo.
