Dėl lėšų stygiaus sudarytą apie 500 puslapių leidinį teko sutrumpinti perpus. Sutalpinti į knygą netilpusius užmanymus, taip pat, neslepiama, ir likusias klaidas ištaisyti viliamasi ateityje. Metraštis išleistas 200 egzempliorių tiražu, kol kas skirtas bendruomenei, tačiau vilimasi, kad po metų, dvejų atsiras ir knygynuose.
Antradienio vakarą buvę Karinių jūrų pajėgų vadai apžvelgė prabėgusius du dešimtmečius. Pirmasis vadas, dabar jau atsargoje esantis flotilės admirolas Raimundas Baltuška daugiau kaip pusvalandį skyrė savo vadovavimo laikotarpiui, 1992-1999 metams. Prisimindamas kiekvieną bent kiek nusipelniusį karininką, įsigytą laivą, mokymus, misijas.
Į atsargą išėjusį karininką pakeitė flotilės admirolas, su poros metų pertrauka ir dabar Karinėms jūrų pajėgoms vadovaujantis Kęstutis Macijauskas. Jis prisiminė, kad jam pradėjus vadovauti vyravo sudėtinga finansinė situacija.
 |
| Linos Ambrozevičiūtės nuotr./Pratybų akimirka |
„Man pradėjus vadovauti buvo du pagrindiniai dalykai: kuo pakeisti greitai senėjusius laivus, nes buvo aišku, kad per metus ar du to padaryti nepavyks. Antras dalykas, kaip pratęsti jaunų karininkų mokslus, nes reikėjo jaunimą pastatyti ant kojų, duoti patirties“, – kalbėjo K.Macijauskas. Po ilgo darbo, atliktų studijų ir derybų Karinėms jūrų pajėgoms pavyko įsigyti kelis, tiesa nenaujus, laivus – tris danų patrulinius laivus ir du Dž.Britanijoje pagamintus minų paieškos laivus. Tačiau admirolas pabrėžė, jog laivuose yra visa naujausia įranga – sonarai, minų medžiojimo valdymo ir kitos sistemos. Anot K.Macijausko, laivų įsigijimas yra didžiausia problema. Viliamasi, kad politiniai vėjai bus palankūs ir iš Danijos pavyks įsigyti dar vieną karinį laivą.
„Kas toliau? Tęsime darbus. Vienas jų, praėjusią savaitę pasirašėme su Lietuvos karo akademija ir Lietuvos jūreivystės aukštąja mokykla sutartį dėl karininkų ruošimo, tobulinimo. Kadangi užsienyje ruošiamų naujų jūrų karininkų nepakanka, eilę metų ateina Lietuvoje paruošti karininkai, ne patys blogiausi išsilavinimu, motyvacija. Galvoju, kad čia mums pasiseks, reikia daug laiko, bus klaidų, bet, kas nedaro, neklysta“, – sakė admirolas.
Šiuo metu per metus 1-2 jūrų karininkų parengimą Amerikoje finansuoja patys amerikiečiai. Lietuvoje jūrų karininkai specializuotai nebuvo ruošiami. Karininkais galėdavo tapti Lietuvos jūreivystės mokykloje studijas baigę bei karinius mokymus praėję jaunuoliai.
Šiuo metu Karinėse jūrų pajėgose tarnauja apie šimtas karininkų, iš viso dirba apie 700 žmonių.
Pasigedo statistikos
Metraščio pristatyme dalyvavęs jūrų kapitonas Olegas Mariničius pajėgoms vadovavo pusantrų metų, iki 2010 pavasario. Pavartęs leidinį jis siūlė ateityje papildyti ir statistika.
 |
| KAM nuotr./O.Mariničius. |
„Kiek iššovėme kulkų, raketų, mokymuose dalyvavome? Tai būtų graži statistika, kuri parodys kokie esame, kur reikia eiti. Kai kuriuos skaičius sudariau. Nors kariuomenėje niekad nebuvome prioritetas numeris vienas, sugebėjome visų pastangomis įsigyti 13 laivų“, – vardijo buvęs vadas. Jis taip pat suskaičiavo, jog kadaise Karinėse jūrų pajėgose einant vyriausiojo specialisto, rengiančio artileristus – raketininkus pareigas, Lietuvos laivyne iššovė 49 raketas, o per 5,5 metų sovietų laivyne – keturias. „Turime kuo didžiuotis“, – sakė jūrų kapitonas O.Mariničius.
Be įvykių, kaip laivų įsigijimas bei ginkluotės pirkimas, O. Mariničius prisiminė, kad jam vadovaujant nebeliko privalomos karo tarnybos. 15 dirbusių virėjų liko ištuštėjusiose valgyklose. Sumanius, jog valgyklas galima panaudoti karininkų bei kitų darbuotojų poreikiams, šios tapo jaukiomis kavinėmis, kuriose pietų metų būdavo ankšta ir teko riboti apsilankančiųjų kiekį.
