Ji dalyvavo Atviros Lietuvos fondo ir Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos konkurse „Lietuvos ateities scenarijai: 2010-2020 m.“ Už vieną iš dviejų antrų vietų (pirma nebuvo skirta) jie buvo apdovanoti 35 tūkst. Lt.
Grupei priklausė dabartinis Seimo narys Kęstutis Masiulis, energetikos eksministras Arvydas Sekmokas (tuomet – bendrovės „Baltic Navision Software“ direktorius, buvęs ekonomikos viceministras), ūkio eksministras Rimantas Žylius (tuomet – Seimo Informacinės visuomenės plėtros komisijos patarėjas), buvęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas (tuomet – krašto apsaugos ministro patarėjas), teisininkas Vygantas Paulikas, tuometis A.Kubiliaus padėjėjas Seime Kęstutis Škiudas) ir žurnalistas Dalius Stancikas.
Europos Sąjungos vidurkis – gal po 50 metų
Autoriai rašė, kad Lietuva plėtos ūkį ir kels žmonių gerovę, jei Vyriausybė nedels atlikti struktūrinių pertvarkymų energetikos, socialinėje ir žemės ūkio srityse.
Ilgainiui „pradėdama bet kurį svarbų darbą, Vyriausybė esą išaiškins visuomenei jo būtinybę, nurodys, kokių tikslų siekiama, kaip pasikeis žmonių gyvenimas juos įgyvendinus, įvertins pokyčių kainą“. Bet būtent A.Kubilius buvo kritikuojamas, kad nepaaiškindavo daugelio Vyriausybės sprendimų, pavyzdžiui, naktinės mokesčių reformos.
 |
| Euras |
Narystė ES mūsų šaliai prognozuota tik 2005-2007 m. (įstojome 2004 m. gegužės 1 d. – red. past.). Jei Vyriausybės administraciniai gebėjimai sustiprės, spėjo autoriai, užteks maždaug 15 metų ES vidurkiui daugelyje sričių pasiekti. Ūkis plėsis ir socialinė gerovė ims augti sparčiau nei senosiose narėse, mažės nedarbas, bus kuriama šiuolaikinė švietimo ir mokslo sistema, stiprės bendruomenės ir pilietinis aktyvumas.
Kitu atveju prie ES standartų priartėsime tik per 30-50 metų: šalį nuolat krės valdymo ir ūkio krizės, vėluos energetikos, pensijų sistemos pertvarkos, nebus išnaudojamos švietimo ir mokslo galimybės paspartinti ūkio raidą, išliks aukštas nedarbo ir emigracijos lygis, menkas pilietinis aktyvumas.
Vizijoje paminėtos Airija ir Graikija, kurių ekonominių rodiklių narystė ES nepagerino, tačiau pirmoji dėl aiškios vyriausybės politikos ir nuoseklaus jos įgyvendinimo „tapo viena sparčiausiai besivystančių ES šalių (tiesa, vėliau jai skaudžiai smogė sunkmetis – red. past.), o antroji liko viena labiausiai atsiliekančių (ir šiuo metu išgyvena bene sunkiausią krizę iš visų euro zonos šalių – red. past.).
Prie socdemų vairo matė jauną vakarietišką verslininką
Nepriklausomybės pradžioje pirmenybė buvo teikiama vakarietiškoms vertybėms: asmens laisvei ir teisėms, demokratijai, privačiai nuosavybei, rinkos ūkiui ir gerovei. Bet vėliau sustiprėjo antivakarietiškos nuotaikos ir socialistinės vertybės. To rezultatas – savižudybės, alkoholizmas, narkomanija, prasta kriminogeninė situacija, menkstantis piliečių aktyvumas. Autoriai tai siejo su sovietmečio reliktais ir būdo ypatumais: lietuviai visuomet atsargiai žvelgė į esminius gyvenimo pasikeitimus.
„Baltijos šalyse toliau aktyviai veiks Rusijos specialiosios tarnybos. Siekiant sumažinti paramą Lietuvai užsienyje ir toliau bus eskaluojami santykių su žydais, organizuoto nusikalstamumo, tautinių mažumų klausimai.“
Darbo grupė numatė, kad nesėkmingas valdymas ir silpnų partijų skandalai stiprins nusivylimą valstybe bei populizmą. Tuo naudosis Rusijos slaptosios tarnybos, aktyviai dirbdamos per verslą ir žiniasklaidą.
Kai 2004 m. politinės sistemos raida „pasieks dugną“, sustiprės visuomenės branda ir politinė kultūra, bet parlamentinės partijos smulkės, o pastaroji aplinkybė kartu su nepasitenkinimu socialine gerove ir valstybės valdymu atves prie plačios koalicijos sudarymo ir sustiprins Vyriausybės bei premjero vaidmenį.
Po 2004-aisiais vykusių rinkimų koaliciją suformavo Darbo partija (DP), kurios scenarijaus rašymo metu apskritai nebuvo, socdemai, socialliberalai ir valstiečiai liaudininkai, bet įpusėjus kadencijai ji žlugo. Vėliau buvo suformuota centro-kairės mažumos Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo ir kurį laiką remta konservatorių. Ilgainiui kai kurios partijos išties ėmė dalytis: nuo „darbiečių“ atskilo „pilietininkai“, nuo liberalcentristų – liberalai.
Scenarijuje spėta, kad socdemai „lengvai pakeis partijos lyderį, kuriuo taps jaunas ir Vakaruose gavęs išsilavinimą verslininkas“. Algirdą Brazauską pakeitė G.Kirkilas, o šį – Algirdas Butkevičius. Tik pastarasis kurį laiką dirbo privačioje bendrovėje ir yra stažavęsis Vakarų valstybėse.
Gyventojų turėjo būti 3,5 milijono
Europos Parlamento rinkimuose 2004-aisiais pergalė žadėta dešiniesiems (laimėjo DP), bet autoriai nuspėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sėkmę 2008 m. Seimo rinkimuose ir centro-dešinės koalicijos sudarymą. Tiesa, jie abejojo, kad koalicijai pavyks išlikti stabiliai visą kadenciją – tokios Vyriausybės laukta tik po 2012 m. rinkimų, bet jau A.Kubiliui pavyko išsilaikyti poste visus ketverius metus.
Autoriai vylėsi, kad Lietuvos ir Lenkijos energetikos sistemos bus sujungtos apie 2005 m., nors elektros tiltas nepastatytas iki šiol. Uždarius Ignalino atominės elektrinę, 2009-2012 m. mūsų šalis turėjo atsijungti nuo Rusijos ir įsilieti į Vakarų elektros energetikos sistemą.
Spėta, kad siekiant investicinio patrauklumo mokesčiai išliks žemesni nei kitose ES valstybėse, o nedarbas 2010 m. sieks 5-7 proc., tuomet turėjo pradėti grįžti emigrantai.
Šeimų kūrimas ir vaikų auginimas šeimose bus skatinamas mažesniais fizinių asmenų pajamų mokesčiais, prognozavo darbo grupė. Ji neklydo, kad stiprės emigracija, o darbingo amžiaus žmonių išvykimas ir mažėjantis gimstamumas lems visuomenės senėjimą. Kartu turėjo didėti imigracija, ypač nelegali, o 2010-2020 m. gyventojų sumažėti iki 3,5 mln. – pastarojo surašymo duomenimis, jų nebėra nė 3 milijonų.
 |
| Nedarbas |
Darbo grupė numatė ir pesimistiškesnį Lietuvos raidos scenarijų: įstrigus reformoms neįstosime į ES, tapsime vis labiau priklausomi nuo Rusijos, parlamente dirbs daug mažų, silpnų ir tarpusavyje nesutariančių partijų, įprastos bus neryžtingos mažumos vyriausybės, nedarbas 2010 m. pasieks 20 proc.
Po ilgos politinės krizės neeilinius rinkimus 2007-aisiais laimės Tautos frontas. Iš Rusijos ir skolinto Vakarų kapitalo bus didinamos algos ir pensijos, ūkis atsigaus, bet apie 2010 m. paaiškės, kad biudžeto išlaidos stipriai viršija pajamas, o valstybė artėja prie bankroto.
Kalbėjo apie Karaliaučiaus atskilimą nuo Rusijos
„Rusijai ir toliau nesugebant susitaikyti su Lietuvos praradimu, tarpusavio santykiuose nuolat jausis įtampa, nors išoriškai bus bandoma rodyti pakankamai geranoriškus santykius, – prognozavo autoriai. – Baltijos šalyse toliau aktyviai veiks Rusijos specialiosios tarnybos. Siekiant sumažinti paramą Lietuvai užsienyje ir toliau bus eskaluojami santykių su žydais, organizuoto nusikalstamumo, tautinių mažumų klausimai.“
Labiausiai tikėtina autoriams atrodė, kad Rusijos ūkio reikalai iš esmės negerės, o tai lems visuomenės ir politinio elito norą grįžti prie autoritarinių valdymo tradicijų.
Nedarbas 2010 m. sieks 5-7 proc., tuomet pradės grįžti emigrantai.
Darbe buvo nupiešti du galimi scenarijai. Pagal vieną, Rusija yra autoritarinė ir nacionalistinė valstybė, siekianti bet kokia kaina išlikti svarbiu pasaulio politinės galios centru, nors tai neparemta ūkio stiprumu ir socialine gerove.
„Tikėtina, kad jaučiant nacionalinį pažeminimą dėl buvusios SSRS galybės sugriuvimo, o Rusijos ekonomikos reikalams iš esmės negerėjant, vyraujančia, vienijančia ideologija taps nacionalizmas, pereinantis į didžiavalstybinį šovinizmą bei bandymus susigrąžinti buvusias SSRS žemes. (…)
Šalis nuolat įsitrauks į konfliktus, kurie bus išnaudojami autoritariniam režimui palaikyti (Kaukaze, Vidurio Azijoje prognozuoti kariniai neramumai, o Ukrainoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse – politinė įtampa). „Rusija stengsis būti aktyvi „artimajame užsienyje“, išnaudodama savo „energetikos diplomatijos“ įtaką ir ypač aktyviai dirbdama su verslo, politikos ir žiniasklaidos vietiniu elitu, stengdamasi paveikti visuomenės nuomonę antivakarietiška kryptimi.“
Autoriai manė, kad Rusija ir Baltarusija susijungs į federacinę valstybę, bet, didėjant atsilikimui, nuo ūkio krizių ir autoritarinio režimo išvargintos Rusijos po 2010 m. galėtų atskilti ne tik Baltarusija, bet ir Karaliaučius bei Prieškaukazė.
Rusija galėjo tapti ir demokratine, atvira valstybe: „Šį procesą labiausiai lemia po Rugsėjo 11-osios pasikeitusi geopolitinė situacija ir protinga JAV bei kitų pagrindinių Rusijos finansuotojų įtaka. Vakarams saugumo prasme ji svarbi kaip užkarda nuo vis stiprėjančios ir sunkiai prognozuojamos Kinijos, verslo prasme – savo didžiule rinka, neišnaudotais gamtos resursais bei pigia darbo jėga.“
Angelą Merkel matė ES prezidente
Dėl besikeičiančių savo politikos prioritetų ir vis stipresnio ES noro varžytis globalioje politinėje bei ekonominėje erdvėje JAV, prognozavo autoriai, trauksis iš Europos, bet, kad ją paliktų vieningą ir saugią, forsuos NATO plėtrą. Apie 2008 m. organizacijai turėjo priklausyti Baltijos ir Balkanų valstybės, Švedija, Suomija, Austrija, Airija, tačiau 2004-aisiais įstojo Baltijos šalys, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija, o 2009-aisiais – Albanija ir Kroatija.
 |
| Vokietijos kanclerė Angela Merkel |
2008-aisiais pirmuosius tiesioginius ES Tarybos prezidento rinkimus turėjo laimėti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pirmoji moteris ES valstybės narės lyderio poste. A.Merkel tebeeina šias pareigas, o prezidentu 2009-aisiais buvo išrinktas buvęs Belgijos premjeras Hermanas van Rompuy.
Darbo grupė baiminosi, kad ES įgyvendins „dviejų greičių“ politiką, nes naujokių ūkio pajėgumas pernelyg skirsis nuo senbuvių, o bandymas greitai pakelti jų gerovę kainuotų pernelyg brangiai. Nevienodas narių ūkio išsivystymas, gerovės lygis ir kiti aspektai trukdys ES judėti federacinės valstybės link.
Autoriai prognozavo, kad Baltijos regionas taps vienu sparčiausiai besivystančių Europoje, Lietuva plėtos informacines technologijas, biotechnologijas ir nanotechnologijas, o globalizacija taps vienu svarbiausių veiksnių, lemsiančių tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio raidą. Naujų technologijų privalumais naudosis teroristai ir tarptautiniai nusikaltėliai, kurie įgis daugiau galimybių destabilizuoti civilizaciją.
