Pagrindinė šio sumažėjimo priežastis – Lietuvos ekonomikoje pastaruoju metu išgyvenamas sunkmetis, teigiama pranešime spaudai.
Šalies kuro ir energijos sunaudojimo struktūra 2009 m. buvo: 30,3 procento atominės energijos, 29,3 procento naftos produktų, 25,6 procento gamtinių dujų, 12,9 procento vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių bei 1,9 procento akmens anglių ir kokso.
Šalies vartotojų poreikiams patenkinti naudojami tiek šalies, tiek importuoti kuro ir energijos ištekliai. Lietuva importuoja pagrindinius kuro išteklius: gamtines dujas, naftą, akmens anglis. 2009 m., palyginti su 2008 m., kuro buvo importuota 10,2 procento mažiau, iš jų gamtinių dujų – 12,4, akmens anglių – net 43,8 procento mažiau nei 2008 m. Lietuvos energetinė priklausomybė nuo importo sumažėjo nuo 58 procentų 2008 m. iki 49,8 procento 2009 m., tačiau, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kurioje 2009 m. buvo pagaminta 70,7 procento visos šalyje gaminamos elektros energijos, Lietuvos priklausomybė nuo importuojamo organinio kuro išaugs.
Siekiant sumažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro bei mažinti organinio kuro įtaką aplinkai, Europos Sąjunga skatina atsinaujinančiųjų ir vietinių energijos išteklių naudojimą.
Lietuva turi ribotus vietinius organinio kuro išteklius (žalia nafta ir durpės), todėl labai svarbus vis didesnis panaudojimas atsinaujinančių energijos išteklių: vandens potencinės energijos (hidroenergija), vėjo, žemės gelmių (geoterminė) energijos, biomasės (mediena, šiaudai), biodujų, žaliavų biodegalams gaminti. Šios energijos atsiradimą ir atsinaujinimą lemia gamtos ir žmogaus sukurti procesai, ją galima naudoti elektros ir šiluminei energijai gaminti. 2009 m., palyginti su 2008 m., šalyje sunaudota 3 procentais daugiau atsinaujinančios energijos. 2009 m. atsinaujinančios energijos išteklių dalis sudarė 10,3 procento bendrai sunaudotos energijos.
Viena iš sparčiausiai besiplečiančių ir labiausiai aplinką tausojančių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų Lietuvoje yra vėjo jėgainės. Vėjo jėgainėse 2009 m., palyginti su 2008 m., buvo pagaminta 20,2 procento daugiau elektros energijos, tačiau tai sudarė tik 1 procentą visos šalyje gaminamos elektros energijos.
Senkant naftos ištekliams ir sparčiai brangstant naftos produktams, o automobilių išmetamosioms dujoms keliant vis didesnį pavojų aplinkai, ieškoma alternatyvių produktų. Vienas iš jų – biodegalai – biologinės kilmės skystasis kuras transportui. Pagrindinės biodegalų rūšys, naudojamos Lietuvoje, yra biodyzelinas, skirtas dyzeliniams varikliams, ir bioetanolis, skirtas benzininiams varikliams. 2009 m. Lietuvoje buvo pagaminta 24,5 tūkst. tonų bioetanolio (palyginti su 2008 m., padidėjo 43,3 procento) ir 104,7 tūkst. tonų biodyzelino (palyginti su 2008 m., padidėjo 62,1 procento). Kelių transportas sunaudojo 64,6 tūkstančio tonų biodegalų. Tai sudarė 5,6 procento bendro benzino ir dyzelino, sunaudoto kelių transporto, kiekio, arba 4,4 procento, įvertinus degalų energetinę vertę.
