Aukštojo mokslo, profesinės kvalifikacijos diplomo ar brandos atestato siekė nedidelė (4 proc.) tiriamo amžiaus gyventojų dalis, iš jų trys ketvirtadaliai – jaunesni, 25–34 metų amžiaus gyventojai.
Įvairiuose kursuose, seminaruose, konferencijose žinias gilino 26 procentai suaugusių gyventojų. Tai 5 procentais mažiau, palyginti su 2005 m. (31 proc.). Atskirose ekonominės veiklos srityse dirbantys asmenys mokėsi skirtingai. Daugiau kvalifikaciją tobulino švietimo (22 proc.), paslaugų (21 proc.), pramonės ir statybos (17 proc.) darbuotojų, mažiausiai mokėsi dirbantys žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje asmenys (4 proc.).
Daugiau nei pusė (58 proc.) tobulinusių kvalifikaciją gyventojų kursuose mokėsi tik kartą per metus, 35 procentai – du ar tris kartus, o 7 procentai – keturis ir daugiau kartų (pedagogai, sveikatos priežiūros, finansų specialistai).
Profesinę kvalifikaciją teisės, vadybos, ekonomikos, administravimo mokslų srityse tobulino 32 procentai besimokančiųjų, 10 procentų mokėsi užsienio kalbų. Daugiau vyrų savo žinias tobulino inžinerijos, gamybos, statybos srityse (16 proc.), moterys – mokytojų rengimo srityje (12 proc.).
Savarankiškai mokėsi kas šeštas vyras ir kas penkta moteris.
Daugiau nei pusės (58 proc.) suaugusių gyventojų mokymo kursai vyko švietimo įstaigose arba įmonėse, organizacijose, kurių pagrindinė veikla – švietimas.
Dauguma suaugusių gyventojų (89 proc.) atsakė, kad mokydamiesi siekė žinių, reikalingų darbui atlikti, kas antras teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys.
Tyrimu buvo siekiama sužinoti, koks darbdavių vaidmuo darbuotojams mokantis: kaip dažnai mokymai buvo organizuojami darbo metu, mokant darbo užmokestį, kas apmokėjo darbuotojo mokymosi išlaidas. Rezultatai rodo, kad mokamų valandų metu mokėsi daugiau nei pusė (62 proc.) visų kursų lankytojų, 59 procentai respondentų nurodė, kad visas ar bent dalį išlaidų, susijusių su mokymusi, apmokėjo darbdaviai. Asmeninių išlaidų, susijusių su mokymusi, turėjo 23 procentai gyventojų, kurie mokėsi neformaliojo švietimo forma. Vidutinės išlaidos mokslui ir mokymo priemonėms įsigyti, kurias sumokėjo besimokantis gyventojas ar jo šeimos narys, siekė apie 545 Lt (2005 m. – 450 Lt).
12 procentų suaugusių gyventojų, kurie per tiriamąjį laikotarpį niekur nesimokė, teigė, kad tuo metu pageidavo mokytis. Nurodytos svarbiausios priežastys, kurios neleido mokytis – per brangu (48 procentai), sunku suderinti mokymosi ir darbo laiką (18 procentų).
Suaugusių asmenų švietimo statistinio tyrimo rezultatai rodo, kad savišvietos būdu mokėsi kas penktas suaugęs gyventojas (2005 m. – 45 proc.). Savarankiškai iš spausdintų dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, garso, vaizdo juostų, lankydamiesi pas privatų asmenį, bibliotekose ir pan. mokėsi kas šeštas vyras ir kas penkta moteris. Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni (iki 35 metų amžiaus savarankiškai mokėsi kas trečias gyventojas) ir aukštesnio išsilavinimo asmenys (daugiau nei pusė turėjo aukštąjį išsilavinimą).
Suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas kas penkeri metai atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse. Tyrimo populiaciją sudarė 25–64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai Lietuvoje apklausa vyko 2012 m. sausio – balandžio mėn. Tiriamasis laikotarpis – 12 mėn. iki apklausos pradžios.
