2012 m. daugiausiai skundų gauta dėl lyties diskriminacijos – 63 (31,5 proc.). Dėl socialinės padėties gauta 30 skundų (15 proc.), o dėl amžiaus – 26 skundai (13 proc.). Taigi, tris penktadalius skundų sudarė galimi pažeidimai dėl lyties, socialinės padėties ir amžiaus. Iš kitų diskriminacijos pagrindų 18 skundų gauta dėl negalios (9 proc.), 8 dėl tautybės (4 proc.), 6 dėl kalbos (3 proc.), 6 dėl religijos (3 proc.), 4 dėl etninės priklausomybės (2 proc.), 2 dėl seksualinės orientacijos (1 proc.), 1 dėl įsitikinimų ir pažiūrų (0,5 proc.).
2012 m. padaugėjo skundų dėl lyties (2011 m. buvo 42), socialinės padėties (buvo 29), negalios (buvo 11), religijos ir įsitikinimų (buvo 2); sumažėjo dėl amžiaus (buvo 36), tautybės (buvo 16), kalbos (buvo 7) ir seksualinės orientacijos (buvo 4).
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė teigia: „Daugiausiai skundų pateikta dėl lyties diskriminacijos – jų padaugėjo pusantro karto. Iš kitų diskriminacijos pagrindų tradiciškai daugiausiai skundų gaunama dėl socialinės padėties ir amžiaus. Krizės metu didžiausios problemos išlieka darbe – kreipimųsi dėl darbo santykių gerokai padidėjo ir jie jau sudaro pusę visų skundų“.
Vyrai vėl aktyviau gynė savo teises ir dėl visų diskriminacijos pagrindų pateikė 51 proc. skundų (moterys 49 proc.). Daugiau skundų iš vyrų gauta 2000, 2009, 2011 ir 2012 m.
Išlieka ir stiprėja tendencija, jog dėl diskriminacijos daugiausiai skundžiasi didmiesčių gyventojai: 2012 m. vilniečiai pateikė 68 proc., o kauniečiai 16 proc. visų skundų (iš viso 84 proc.). Palyginimui, 2011 m. iš dviejų didžiausių miestų gauta 73 proc. skundų (53 proc. iš Vilniaus ir 20 proc. iš Kauno).
Daugiausiai skundų dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių srityje -78 (2011 m. buvo 54). Skundai dėl diskriminacijos darbe sudarė pusę visų tyrimų. Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 38 kartus, dėl prekių ir paslaugų – 32 kartus. Mažiausiai skundų gauta dėl švietimo įstaigų veiklos – 7 (buvo 11).
19 proc. atvejų nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė LGKT kompetencijai. Tokiais atvejais besiskundžiančiam asmeniui nurodyta kompetentinga institucija – dažniausiai policija, prokuratūra, teismas, Sodra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierių įstaiga, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vartotojų teisių organizacijos.
