Pernai tuoj po Vėlinių, lapkričio 14-ąją, po sunkios ligos mirė lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė. 1999 metų pavasarį Seimo nutarimu ji buvo paskirta Moterų ir vyrų lygių galimybių kontroliere, 2003 metais paskirta antrai, o 2008 metais – trečiajai kadencijai.
Sausio 20 dieną vežamas į ligoninę mirė lietuvių etnologas, folkloristas, religijotyrininkas ir bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis krivis Jonas Trinkūnas. 1939 metų vasario 28 dieną Klaipėdoje gimęs J.Trinkūnas pastaraisiais metais turėjo problemų su širdimi. Gruodį vykusioje Žiemos saulėgrįžos šventėje jis dar dalyvavo, tačiau jau nebebuvo pagrindinis jos dalyvis. Vyriausiuoju „Romuvos“ kriviu J.Trinkūnas buvo išrinktas 2002 m.
Vasario 10-ąją Anapilin palydėtas vienas garsiausių šalies operatorių Zigmas Pranas Gružinskas.
Jis užgeso po sunkios ligos eidamas 66-uosius. Z.P.Gružinskas nuo 1973-ųjų pradėjo dirbti Lietuvos televizijoje, 1993 m. tapo vyriausiuoju operatoriumi. 1994-aisiais apdovanotas LRT „Auksine bite“, 2011-aisiais – Petro Abukevičiaus premija. Tarp jo nufilmuotų darbų – lietuvių ir užsienio literatūros klasikos ekranizacijos „Vilius Karalius“, „Benjaminas Kordušas“, „Barbora Radvilaitė“, „Kaimynai“, „Procesas“, dokumentiniai filmai „Monsinjoras“, „Lietuvos diplomatijos šefas“, „Medininkai. Nebaigta byla“, filmai apie gamtą, dešimtys teatro spektaklių, roko koncertai, garsiausių menininkų autoriniai vakarai.
Po ilgos ir sunkios ligos su šiuo pasauliu vasario 19 dieną atsisveikino ir žymus Lietuvos chirurgas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos akademikas Algimantas Jonas Marcinkevičius. Jam buvo 94-eri.
A.J.Marcinkevičius yra modernios atviros širdies chirurgijos pradininkas ir paskyręs savo gyvenimą šiai profesijai, ją išvystė ir iškėlė į aukštą tarptautinį lygį. A.J.Marcinkevičius sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą, pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų, protezavo širdies vožtuvus, rekonstravo širdies vainikines arterijas, pašalino aortos krūtininės dalies aneurizmą.
Kovo 13-ąją Tel Avivo ligoninėje mirė 80-uosius ėjęs įžymus žydų kilmės lietuvių rašytojas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Icchokas Meras. Lietuvoje gimęs ir augęs, išgyvenęs holokaustą, kurio metu nužudyti jo tėvai, lietuvių šeimos priglaustas ir išsaugotas bei išmokslintas, vėliau Izraelyje gyvenęs žydų kilmės rašytojas rašė tik lietuvių kalba. Rašytojas 1960 m. debiutavo autobiografinių apsakymų rinkiniu „Geltonas lopas“. Išleido dar kelis apsakymų rinkinius ir romanus „Lygiosios trunka akimirką“, „Striptizas“, „Sara“.
Vos po kelių savaičių, kovo 27-ąją, Lietuvos žydų bendruomė pranešė, kad po sunkios ligos mirė ilgametis bendruomenės vadovas Simonas Alperavičius. Jis buvo pirmuoju LŽB pirmininku, atkūrus Nepriklausomą Lietuvos valstybę, dar 1989 m. tapo Lietuvos žydų bendruomenės vykdančiuoju direktoriumi, o 1992 m. – ir pirmininku, 2006 m. tapo Vilniaus žydų bendruomenės pirmininku, Vilniaus ir Lietuvos žydų religinių bendrijų vadovu.
Balandžio 8 dieną netektis palietė teatro pasaulį – mirė scenos veteranė, ilgametė Jaunimo teatro aktorė Irena Tamošiūnaitė. Kitais metai aktorei būtų suėję 80 metų. I.Tamošiūnaitė Jaunimo teatre dirbo 35 metus, vaidino Dalios Tamulevičiūtės, Eimunto Nekrošiaus, Algirdo Latėno, Igno Jonyno spektakliuose.
Gegužės 19-ąją – dar viena skaudi netektis lietuviškojo kino ir teatro gerbėjams: mirė legendinis Lietuvos aktorius Antanas Šurna, jam buvo 74-eri.
Po studijų tuometėje konservatorijoje 1963 metais A.Šurna pradėjo dirbti Kauno dramos teatre, vėliau metus vaidino Šiaulių dramos, o nuo 1965 – Jaunimo teatre. 1992–1997 metais jis ir vadovavo Valstybiniam jaunimo teatrui. Žymus Lietuvos aktorius kine pradėjo vaidinti 1964 metais. Jis vaidino tokiuose filmuose kaip „Elzė iš Gilijos“, „Čia mūsų namai“, „Riešutų duona“, bet milijonams žiūrovų visų pirma jis – Herkus Mantas.
Paskutinis A.Šurnos vaidmuo kine – 2011 metų režisieriaus Donato Ulvydo filme „Tadas Blinda. Pradžia“ jis suvaidino caro kariuomenės karininką Snegiriovą. A.Šurna puikiai pažįsta ir televizijos serialų mėgėjai – būtent jis vaidino garsųjį Antaną Šeputį iš serialo „Giminės“.
Televizijos pasaulį birželio 12-ąją apskriejo itin netikėta žinia – kelionės metu Jordanijoje staiga mirė vienas iš „Dviračio šou“ kūrėjų, TV prodiuseris, renginių vedėjas Gintaras Ruplėnas.
Iš pradžių jis su žmona Dalia su didele bičiulių ir pažįstamų kompanija viešėjo Izraelyje. Vėliau bendrakeleiviams grįžus į Lietuvą, Ruplėnai su dar keliais bičiuliais tęsė kelionę Jordanijoje. 1964 m. Vilniuje gimęs G.Ruplėnas 1993 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Kartu su Arūnu Valinsku, Valdu Vižiniu dar studijų metais pradėjo koncertuoti. Nuo 1986 m. dirbo šou grupėje „Dviratis“, nuo 1993 m. – televizijos laidose „Dviračio šou“, „Pusę per pusę“, „Dviračio žynios“. 1995 m. buvo tapęs radijo stoties „Radiocentras“ programų direktoriumi.
Liepos 10 dieną iš Jungtinių Amerikos Valstijų atskriejo žinia, kad sulaukęs 96-erių Niujorke užgeso garsus lietuvių verslininkas, mecenatas Juozas Kazickas. Pastaruoju metu jis sunkiai sirgo.
J.Kazickas gimė lietuvių tremtinių šeimoje Rusijos stepėse. Kartu su žmona Aleksandra ir vos vienerių metų dukra J.Kazickas buvo priverstas trauktis iš Lietuvos 1944 metais. JAV jis baigė universitetą, apgynė ekonomikos daktaro disertaciją prestižiniame Jeilio universitete. Galėjo tęsti akademinę karjerą, bet pasirinko verslininko kelią, pirmasis jo verslas buvo pokarinėje Vokietijoje, kuriai ėmė tiekti akmens anglį.
Kazickai rėmė išeivių veiklą, jų namuose vyko susirinkimai lietuvių kultūros, kalbos, tradicijų išsaugojimo ir Lietuvos išlaisvinimo klausimais. Susikūrus Sąjūdžiui, visa Kazickų šeima padėjo Lietuvos laisvės siekėjams, o J.Kazickas organizavo susitikimus su įtakingais JAV valdžios atstovais. Kai 1991 metais Lietuva buvo pripažinta de jure, J.Kazickas kalbino privačius asmenis investuoti į laisvą Lietuvą, padėjo sukurti pirmąją mobiliojo ryšio bendrovę „Omnitel“ Lietuvoje, o vėliau, 1998 m., įkūrė Kazickų šeimos fondą.
Po savaitės, liepos 17-ąją, sulaukęs 90 metų Anapilin iškeliavo monsinjoras Alfonsas Svarinskas. 1942–1946 m. A.Svarinskas studijavo Kauno kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje.
1946 m. pavasarį A.Svarinskas išėjo pas partizanus, aprūpindavo juos spauda ir medikamentais. Už religinę ir tautinę veiklą sovietinės valdžios buvo net tris kartus nuteistas kalėti lageriuose. Bet net ir nuolat sekamas bendradarbiavo Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikoje. Lietuvai atgavus nepriklausomybė buvo kardinolo Vincento Sladkevičiaus kancleris, Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, Aukščiausiosios Tarybos deputatas.
Rugsėjo 4 dieną mirė teatro ir kino legenda, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Donatas Banionis, šių metų balandžio 28-ąją atšventęs savo 90-metį.
Nuo 1941 metų D.Banionis tapo Panevėžio teatre pas garsųjį Juozą Miltinį. Iš viso aktorius sukūrė apie pusšimtį vaidmenų teatre, apie 70 – kine ir televizijoje. 2013 m. jam skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, 2014 m. – Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
Rugsėjo 7-ąją netekome dar vieno žymaus žmogaus – mirė zoologas, mokslininkas Ričardas Kazlauskas. Ne vienai kartai jis giliai širdyje įstrigo kaip televizijos laidos „Langas į gamtą“ autorius ir vedėjas. 86-erių gamtininkas mirė po sunkios ligos.
R.Kazlauskas yra išleidęs daugiau nei 10 knygų, inicijavo Raudonosios knygos leidybą, įkūrė ne vieną draustinį, gavo Karininko kryžiaus ordiną už gamtosaugos idėjas. Prieš kelerius metus jis buvo išrinktas ir mylimiausia televizijos žvaigžde. Gamtininkas rugsėjo 14 dieną būtų šventęs 87-ąjį gimtadienį.
Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje spalio 11-ąją mirė Nacionalinės premijos laureatė, novelistė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė Bitė Vilimaitė. 72-uosius metus ėjusią moterį pakirto insultas.
Paskutiniuosius keletą metų B.Vilimaitė gyveno savo gimtinėje Lazdijų rajone, čia persikėlė po vienturčio sūnaus mirties. Rašytoja studijavo Vilniaus universitete, dirbo žurnale „Kinas“, 1966 m. debiutavo novelių rinkiniu „Grūdų miestelis“.
B.Vilimaitė yra laikoma ryškiausia lakoniškos novelės atstove. Jos novelėse galima įžvelgti daug iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų gyvenimo momentų, slepiančių kažkokią prasmę ar pamoką. B. Vilimaitės prozai būdingas lakoniškumas, asociatyvus pasakojimas. Jos kūrybos pagrindinė tema – moteris ir jos likimas.
Prieš pat Vėlines, spalio 28 dieną, po sunkios ligos mirė dar vienas lietuvių literatūros grandas rašytojas Romualdas Granauskas.
2000 metais Nacionaline kultūros ir meno premija apdovanotas rašytojas apsakymus pradėjo spausdinti 1954 m. R.Granauskas išleido daugiau negu dvidešimt prozos knygų. Pirmoji jo apsakymų knyga „Medžių viršūnės“ pasirodė 1969 metais. 1975 m. išleista „Duonos valgytojai“, 1987 m. – „Baltas vainikas juodam garvežiui“, o 1988 metais garsioji apysaka „Gyvenimas po klevu“. 2003 metais išėjo ir romanas „Duburys“, pagal kurį Gytis Lukšas pastatė to paties pavadinimo meninį filmą.
Paskutinė pasirodžiusi R.Granausko knyga – „Trečias gyvenimas“, išleista šių metų pavasarį. Joje – aštuonių novelių apysaka, pavadinta taip pat kaip ir visa knyga – „Trečias gyvenimas“, ir esė „Žodžio paglostymas“.
