„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2016 11 23

2017-ieji pagal dešiniuosius: nerimo metai

Jungtinių Amerikos Valstijų vykdomosios valdžios vairą laikantis prezidentas Donaldas Trumpas, nenuspėjami Vokietijos vyriausybės vadovo ir Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatai, netvari Europos Sąjungos sutartis su Turkija bei neapčiuopiami valdančiąją koaliciją suformavusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos darbai.
15min.lt koliažas/ Linas Kojala/ Gitanas Nausėda/ Gabrielius Landsbergis
15min.lt koliažas/ Linas Kojala/ Gitanas Nausėda/ Gabrielius Landsbergis

Visa tai neramino antradienio vakarą į sostinės barą „KAS KAS“ susirinkusius diskusijos dalyvius, kurie, bandė pranašauti, ar 2017-ieji bus nuostabūs, ar baisūs metai.

Esame priklausomi nuo Europos

„Amerika nori atsitraukti nuo Europos, nori sumažinti savo indėlį kitur tik ne savo šalyje. Tą iš esmės sakė Donaldas Trumpas. Visi kandidatai, kurie kalbėjo kitaip, [...] jie buvo sutriuškinti. Jų vizija dėl to, kad Amerikos indėlis turi būti didelis, nieko nebeužvedė Amerikos visuomenėje“, – JAV prezidento rinkimų rezultatus komentavo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Kojala

Kalbėdamas apie būsimus rinkimus Vokietijoje ir Prancūzijoje, L.Kojala baiminosi kraštutinės dešinės partijos „Nacionalinis frontas“ lyderės Marine Le Pen pergalės, kurią prognozuoja apklausos, ir vylėsi, kad Vokietijos kanclerio rinkimus nugalės šiuo metu šias pareigas užimanti Angela Merkel – pagal apklausas vertinama kaip rinkimų favoritė.

„Nerimo yra. Juo labiau, kad mes esame priklausomi nuo sprendimų, kurie priimami Europoje, [labiau] nei bet kada anksčiau“, – teigė L.Kojala.

Trečia tendencija, tai dalykai, kuriuos mes pamiršome, bet jie yra be galo jautrūs ir pažeidžiami. Pavyzdžiui, pabėgėlių krizė. Ar apie tai kas nors dar skaitote? Turbūt nelabai.

„Trečia tendencija, tai dalykai, kuriuos mes pamiršome, bet jie yra be galo jautrūs ir pažeidžiami. Pavyzdžiui, pabėgėlių krizė. Ar apie tai kas nors dar skaitote? Turbūt nelabai“, – spėliojo politologas. Žiniasklaida, jo teigimu, apie tai nebekalba, nes sumažėjo į Europą plūstančių pabėgėlių srautai.

„Ir kodėl taip yra? Tikriausiai dėl susitarimo su Turkija. Labai patikimas partneris, – ironizavo L.Kojala. – Tikrai gali pasikliauti, kad susitarimas, kuris dabar yra įgyvendinimas ir kuris leis srautus apriboti, veiks ateityje. Mes apie tai nekalbame, bet bomba ar problema yra visai čia pat.“

D.Trumpas – ne toks baisus velnias

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pritarė L.Kojalai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, bet buvo pozityvesnis.

„Aš, kaip verslo pusės žmogus, tikiu sveikųjų ir blaiviųjų jėgų įtaka – per labai mažus kanalėlius, per impulsus, per komandos formavimą, kuri stabilizuoja ar leidžia nugesinti tas crazy idėjas“, – sakė G.Nausėda.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba laimėjus prezidento rinkimus
AFP/„Scanpix“ nuotr./Donaldo Trumpo kalba laimėjus prezidento rinkimus

Analitiko nuomone, pasaulis pradės lyginti D.Trumpo retoriką su veiksmais ir sprendimais, o tuomet gali išaiškėti, kad „tas velnias nėra toks baisus, kaip kad jis buvo nupaišytas“.

Man, kaip ekonomistui, žiūrint į tuos sprendimus plaukai piestu nestoja ir ten yra tokių sprendimų, kurie būtų labai pritikę Lietuvos liberalų sąjūdžiui.

„Man, kaip ekonomistui, žiūrint į tuos sprendimus plaukai piestu nestoja ir ten yra tokių sprendimų, kurie būtų labai pritikę Lietuvos liberalų sąjūdžiui

[...]. Liberalai siūlė reinvestuoto pelno mokesčio lengvatą, siūlė nekilnojamojo turto apmokestinimą apskritai panaikinti – kažką panašaus siūlo ir D.Trumpas“, – politines idėjas lygino G.Nausėda.

Tačiau ekonomistas sakė negalįs įsivaizduoti atitinkamos situacijos Lietuvoje, kai, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis rinkimuose skanduotų šūkius, pritraukiančius tų rinkėjų balsus, kurie siekia socialinės lygybės ir mažesnės atskirties.

„Tai būtų tas pats, jei Eugenijaus Gentvilo partija eitų į rinkimus ir žadėtų, sakykime, valstiečių ir žaliųjų elektoratui pasiūlymus dėl verslo mokesčių mažinimo“, – teigė G.Nausėda.

Panašios „valstiečių“ ir D.Trumpo pozicijos

L.Kojala išrinktojo JAV prezidento pergalę siejo ne su jo šūkiais, o su patogia vertybine pozicija. Anot politologo, rinkiminiu laikotarpiu D.Trumpas socialinių nuostatų klausimais laikėsi dešinės pozicijos, ekonominių – kairės, o tai padėjo suburti plataus spektro rinkėjus.

„Ir Lietuvoje mes matėme tą patį. „Valstiečiai“ labai gerai išnaudojo pasakymą: „Jūs galite turėti konservatorius, jūs galite turėti socialdemokratus, bet jie jau buvo. Tai ar norite kažko kito? Tas kitas esame mes“, – LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio retoriką perfrazavo politologas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Seimo narys konservatorius Gabrielius Landsbergis porinkiminę situaciją Lietuvoje ir JAV bei Jungtinės Karalystės norą pasitraukti iš Europos Sąjungos lygino su 1909 ir 1905 metais išleistų knygų turiniu.

Viena iš jų suklydo dėl prognozės apie karus, kurių artimiausiu metu nebuvo prognozuojama (nors po to sekė pasauliniai karai), pagal kitą Pirmasis pasaulinis karas mus užklupo miegančius arba lunatikuojančius ir karui nepasiruošusius.

Aš beveik neabejoju, kad didelė dalis žmonių tikisi ir iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos visų tų dalykų, kurie buvo pažadėti – gal labai abstrakčių, bet didelių. Jų nebus, reikės kaltų.

„Šiandien po „Brexito“, po D.Trumpo, po „valstiečių“ noriu pasakyti, kad [viskas] nebus tvarkoje. Mes irgi lunatikuojame ir vaikštome miegodami“, – sakė G.Landsbergis.

Konservatorius abejojo tiek dėl D.Trumpo, tiek dėl „valstiečių“ žadėtų pokyčių įgyvendinimo.

„Yra didelė dalis žmonių, kurie nuoširdžiai tikisi, kad Donaldas Trumpas pradės statyti Meksikos sieną ir meksikiečiai už ją sumokės. Aš beveik neabejoju, kad didelė dalis žmonių tikisi ir iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos visų tų dalykų, kurie buvo pažadėti – gal labai abstrakčių, bet didelių. Jų nebus, reikės kaltų“, – tvirtino Seimo narys.

G.Nausėda: rinkimus laimėjo ne tie

Konservatorių lyderis teigė kad visos valdžios, o ypatingai populistinės, laimėjusios rinkimus, atsiima savo griežčiausius pasisakymus ir jausdamos politologų, verslininkų, viešosios nuomonės spaudimą normalizuojasi.

Mes galime sakyti, kad ne tie laimėjo. Tai mums šiek tiek apmaudu. Kita vertus, aš negalėčiau sutikti su Gabrieliaus mintimi, kad mes einame miegodami. Tiesą sakant, ši partija, kuri dabar laimėjo rinkimus, visai nemiega – jie ten tokių dalykų prisirašė į programą, kad net, sakyčiau, per daug to judesio.

„Kodėl mes balsavome prieš Saulių Skvernelį? Todėl, kad iš principo jis žadėjo pokytį, kalbėjo, kad reikia svarbių didelių reformų, o šiandien sako, kad normalizuosimės, nebedarysime. Gerbiamieji, reikės daryti. Klausimas, ar jūs tai pradėsite dabar, ar nukelsite po keturių metų“, – į susirinkusią publiką kreipėsi G.Landsbergis – konservatorių frakcijos, kurios dauguma balsuodama už Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo S.Skvernelio kandidatūrą į premjerus susilaikė, seniūnas.

Su konservatoriaus mintimis apie „miegančią visuomenę“ G.Nausėda sutikti nenorėjo.

„Mes galime sakyti, kad ne tie laimėjo. Tai mums šiek tiek apmaudu. Kita vertus, aš negalėčiau sutikti su Gabrieliaus mintimi, kad mes einame miegodami. Tiesa sakant, ši partija, kuri dabar laimėjo rinkimus, visai nemiega – jie ten tokių dalykų prisirašė į programą, kad net, sakyčiau, per daug to judesio.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Gitanas Nausėda

Ir mokesčius judins, ir alkoholį nuims nuo stalų – šiuo požiūriu 2017-ieji tikrai gali būti blogesni“, – šmaikštavo ekonomistas.

„Valstiečių“ reformos liks ateičiai

G.Nausėdos nuomone, reformos, susijusios su alkoholiu, sveiku gyvenimo būdu ar kultūra, bus bandomos įgyvendinti asmenine ambicija.

„Klausimas, ar rinkėjas tai užskaitys kaip pliusą ir rinkiminių pažadų vykdymą, ar tai duos priešingą efektą ir partija praras bet kokį populiarumą“, – svarstė analitikas.

Vertindamas ekonominę šalies situaciją po Seimo rinkimų, G.Nausėda politinėje dienotvarkėje pasigedo siekių gerinti investicinį šalies patrauklumą ir verslo konkurencingumą. Jis prognozavo, kad gruodį, patvirtinus valstybės biudžetą, prasidės ramesnis laikotarpis, o „valstiečiai“, paruošę ambicingą ir tam tikrais mokesčių politikos klausimais kontroversišką programą, artimiausiu metu jos neįgyvendins.

„Tam tikros tendencijos leidžia manyti, kad 2017-aisiais ekonomika tikrai neturėtų augti lėčiau nei 2016 metais (nors žodis „tikrai“, šiuo atveju, yra ganėtinai pavojingas). Atlyginimai augs, pensijos augs, tuo pačiu ir kainos augs [...], tačiau didelio visuomenės nepasitenkinimo, drastiškų neatitikimų pažadams 2017-aisiais neturėtų būti“, – vylėsi ekonomistas.

Diskusiją, remiamą Konrado Adenauerio fondo, organizavo dešiniosios politikos klubas „Politika.lt“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų