Tarnybos duomenimis, 2020-aisiais pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo 22 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau ne visi jie pasitvirtino.
„Vertiname tai kaip labai gerą tendenciją, kad mūsų visuomenės nuostatos keičiasi. Kad net patys vaikai praneša, kad yra pažeidžiamos jų teisės, kad galimai smurtauja prieš juos – informuoja mus, kad neturi galimybės susitikti su atskirai gyvenančiu tėčiu“, – ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją vardijo I.Skuodienė.
Pasak jos, statistika rodo ir tai, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba labiau pasitikima.
Daugiausiai pranešimų rugpjūtį, mažiausiai – balandį
Praėjusiais metais išaugo ne tik pačių pranešimų, bet ir realiai nustatytų galimų pažeidimų prieš vaikus skaičius.
| 2020 m. | 2019 m. |
| 39 430 – atvejų skaičius | 32 105 – atvejų skaičius |
| 26 219 – galimai pažeistos vaiko teisės | 22 893 – galimai pažeistos vaiko teisės |
| 7 522 – pakartotiniai (28,7 proc.) | 5 848 – pakartotiniai (26 proc.) |
| Per parą 108 pranešimai | Per parą 88 pranešimai |
Tarnybos direktorė tikino, jog praėjusiais metais, kai galiojo ir karantino dėl COVID-19 režimas, įtempčiausias laikotarpis buvo vasarą.
„Karantino laikotarpiu išgyvenome nepaprastą situaciją. Daugiausia pranešimų sulaukėme rugpjūčio mėnesį. Pusantro mėnesio po karantino žmonės ėmė atsigauti, galimai plyšinėti.
2020 metais vasaros laikotarpiu buvo daug vaikų kritimo per langus. Vasara buvo įtempta.
Mažiausiai pranešimų sulaukėme balandį. Kovo antroje pusėje prasidėjus karantinui, balandį žmonės buvo susikaupę, labai apriboję savo socialinius kontaktus“, – pasakojo I.Skuodienė.
Tuo laikotarpiu, pasak jos, apie pažeidimus prieš vaikus daugiau pranešinėjo policija, nes mokyklos ir mokytojai pereidinėjo į nuotolinį mokymą.
I.Skuodienė teigė, kad karantino laikotarpiu šeimoms nuotoliniu būdu teikiamos psichologų, socialinių darbuotojų paslaugos ne visada buvo efektyvios, tapo sudėtingiau užtikrinti vaikų bendravimą su tėvais, kai šie gyvena atskirai, skirtingose savivaldybėse.
Pasižymėjo Šiaulių apskritis
Pranešimų dėl pažeidimų prieš vaikus daugiausia fiksuota Šiaulių apskrityje.
Šiaulių apskrities vaiko teisių specialistai 2020 metais pabendravo su kas aštuntu vaiku.
„Vilnius – trečioje vietoje, <...> Kauno apskritis lygiuojasi antroje, o Šiaulių apskritis – tikrai unikali, daugiausiai pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų. <...> Tai reiškia, kad Šiaulių apskrities vaiko teisių specialistai 2020 metais pabendravo su kas aštuntu vaiku“, – teigė I.Skuodienė.
Fiksuotas galimas smurtas prieš vaikus (atvejų skaičius)
| 2019 m. | 2020 m. | |
| Seksualinis smurtas | 223 | 185 |
| Psichologinis smurtas | 408 | 204 |
| Nepriežiūra | 1342 | 956 |
| Fizinis smurtas | 1870 | 1496 |
Remiantis statistika, praėjusiais metais smurto prieš vaikus buvo mažiau.
„Smurto prieš vaikus 2020 metais yra mažiau, bet pagal skaičius. Karantinas dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto buvo šeimose“, – pabrėžė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Karantinas dėl mūsų uždaro gyvenimo ir izoliacijos tikrai neatspindi realios situacijos, kiek to smurto buvo šeimose.
Ji minėjo, kad dažniau smurtauta prieš paauglius, prieš 10–14 ir 15–17 metų amžiaus vaikus nei prieš jaunesnius.
„Šioje amžiaus grupėje – paauglystės – daugiausia vaikų savižudybių“, – kalbėjo I.Skuodienė ir tikino, kad tarnyba šios amžiaus grupės žmonėms žada skirti ypatingą dėmesį.
Spėja, kad miestiečiai geriau atpažįsta smurtą
Smurtą, pasak jos, praėjusiais metais beveik 20 proc. dažniau patyrė berniukai nei mergaitės, smurto prieš vaikus daugiau fiksuota miestuose nei kaime.
„Nemanau, kad smurtaujama mažiau. Aš manau, kad mažiau atskiriamos smurto formos ir tolerancijos smurtui ribos turbūt platesnės gyvenančių žmonių <...> kaimiškose vietovėse“, – svarstė I.Skuodienė.
Su tuo sutiko Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius, nors pažymėjo, kad sostinėje gaunami pranešimai yra specifiški.
Daugiau susiduriam su rafinuotu, intelektualiu smurtu, kurį vaikai patiria iš savo tėvų.
„Daugiau susiduriam su rafinuotu, intelektualiu smurtu, kurį vaikai patiria iš savo tėvų. Maždaug trečdalis pranešimų yra susiję su skyrybomis ir bendravimo tvarkomis. Vaikai su advokatų, antstolių pagalba yra padaromi situacijų įkaitais“, – dėstė jis.
G.Batulevičiaus įsitikinimu, siekiant tai išspręsti, reikia daugiau specialistų įsitraukimo, galimybių šeimoms turėti neutralią aplinką.
I.Skuodienė minėjo, kad mažėja poreikis laikinos globos, kas esą reiškia, kad ir vaikai rečiau netenka tėvų: „Mažėja skaičius vaikų, kurie netenka tėvų globos, ir 2020 metais tas skaičius yra mažesnis net 36 proc. lyginant su 2019 metais.“
Tarnybos duomenimis, mažėja ir nuolatinėje globoje esančių vaikų skaičius: 2019 metais tokių buvo 6 015, o 2020-aisiais – 5 748.
„Didėja skaičius globojamų šeimoje ir mažėja skaičius augančių vaikų socialinės globos institucijose“, – tikino I.Skuodienė.
Daugiau paliktų vaikų
Taip pat, anot jos, smunka ir įvaikintų vaikų skaičiai: „Jeigu 2020 metais įvaikintų vaikų buvo 80 <...>, tai 2019 metais buvo įvaikinti 108 vaikai.“
Šeimų, norinčių įsivaikinti, šiuo metu yra 141, labiau norima įsivaikinti mažylius iki 3 metų, teigė I.Skuodienė.
Vaikų, paliktų gyvybės langeliuose, skaičius 2020 metais išaugo žymiai.
2020 metais paliktų vaikų skaičius yra 10.
„Gyvybės langeliuose paliktų vaikų skaičiai 2020 metai išaugo. 2019 metais paliktų vaikų skaičius buvo 4, 2018 metais paliktų vaikų skaičius buvo 3, 2020 metais paliktų vaikų skaičius yra 10.
Šis skaičius yra nemažas, bet tuo pačiu galiu pasakyti, kad yra išsaugota 10 vaikų gyvybių“, – kalbėjo tarnybos vadovė.
Kas galėjo lemti skaičių augimą?
I.Skuodienė svarstė, kad – nesaugumas, finansų stoka.
„Mes manome, kad to priežastys yra nesaugumas, nepasitikėjimas, finansinių resursų neturėjimas, emocinės paramos neturėjimas, konfliktinės situacijos šeimose bei pagalbos trūkumas besilaukiančiai mamai ir jos šeimai.
Norėčiau atkreipti gydytojų akušerių dėmesį, kad jeigu priimate besilaukiančią mamą ir matote, kad ji liūdna, apatiška, arba atvirkščiai labai intensyvūs jausmai, nukreipkite pagalbos ir nepaleiskite mamos vienos“, – ragino ji.
Nuotolinė spaudos konferencija:
-
Profesoriaus R.Kėvalo perspėjimas tėvams: dėl karantino atidėliojant vaikų apžiūras nenustatomos net onkologinės ligos
-
Karantinas atskleidė dar vieną problemą – vaikai tunka. Gydytoja dietologė pataria, kaip išvengti rimtų sveikatos problemų
-
Apie smurtą COVID-19 pandemijos metu vaikai praneša rečiau – manoma, kad trūksta galimybių skambinti
-
Kaip kalbėtis su vaikais karantino sąlygomis, kad šie jaustųsi saugūs? Psichologės patarimai tėvams
