„Kai priimsime sprendimą taryboje, tada bus sudaryta grupė, kuri paruoš žemaičių kalbos metų programą su kultūriniais, švietimo renginiais, kad viskas būtų susiję su žemaičių kalba“, – BNS šią savaitę sakė rajono meras Kęstutis Gusarovas.
Jis teigė, kad kitų metų biudžete planuojama numatyti lėšų įvairiems renginiams ir iniciatyvoms, susijusiems su šia proga.
Viena iš jų – speciali žemaičių kalbą įprasminanti plokštė ant Didžiosios žemaičių sienos Telšiuose, taip pat ketinama paminėti Durbės mūšį.
„Viena iš plokščių įprasmintų žemaičių kalbą, Durbės mūšį minėtume, aptarėme, kad šią įsimintiną datą reikėtų labiau akcentuoti“, – kalbėjo Telšių rajono vadovas.
Jo teigimu, visoms veikloms ir iniciatyvoms turėtų būti skirta 20–30 tūkst. eurų.
Žemaičių kalbos metais 2022-uosius Telšių rajone buvo numatyta paskelbti pernai priimtoje Žemaičių kongreso rezoliucijoje.
Be kita ko, joje teigiama, kad žemaičių kalba galėtų vykti Žemaitijos regiono savivaldybių tarybų posėdžiai. Tokia galimybė, anot K. Gusarovo, jau įteisinta Telšių rajono savivaldybėje.
„Mes tarybos reglamente jau priėmėme, kad protokoluojama bendrine lietuvių kalba, o kalbėti galima ir žemaitiškai“, – teigė K. Gusarovas.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teigiama, kad žemaičių tarmė yra viena iš dviejų pagrindinių lietuvių kalbos tarmių, o svarbiausia fonetinė ypatybė, skirianti ją nuo aukštaičių tarmės, – dvibalsių „ie“ ir „uo“ kitoks tarimas negu bendrinėje kalboje.
Skiriamos trys žemaičių tarmės pratarmės – pietų žemaičių, šiaurės žemaičių ir vakarų žemaičių.
