Redakcijai atsiųstose nuotraukose savaitgalį Biržų krašte lankęsis Druskininkų žurnalistas Romas Sadauskas Kvietkevičius sako nustebęs, kai važiuodamas pamatė kone identišką Druskininkų skulptūrai kūrinį, stovintį kitame Lietuvos gale.
T.Gutauskas piktinasi įtarimais
Ar gali būti, kad Druskininkų savivaldybės skelbtą viešąjį konkursą laimėjęs ir, kaip reikalavo konkurso nuostatai, autorinį darbą sukūręs T.Gutauskas tiesiog nukopijavo kitame Lietuvos krašte ilgus metus stovintį meno kūrinį?
Telefonu kalbintas sostinės viešosios įstaigos „Galerija TaDas“ šeimininkas T.Gutauskas susierzino, išgirdęs iš 15min.lt žurnalistės tokį įžūlų klausimą.
„Ką aš nukopijavau? Kieno teises pažeidžiau? Pasakykite man to kūrinio autoriaus pavardę, atsiųskite man tas nuotraukas!“ – piktai į telefoną šaukė pelningą užsakymą Dzūkijos kurorte gavęs T.Gutauskas.
Prasitarus, kad nuotraukas išsiuntėme komentarui į autorių teisių gynimo asociaciją, skulptorius išjungė telefoną ir daugiau juo neatsiliepė.
Aiškintųsi ekspertai
Autorių turtines ir neturtines teises atstovaujančios ir ginančios asociacijos LATGA Juridinio skyriaus vedėja Laura Baškevičienė 15min.lt teigė, kad „autorių teisė saugo tik išraiškos formą, bet ne turinį ar idėją“.
Pasak L.Baškevičienės, Lietuvos Respublikos įstatymuose autorinio kūrinio ar jo dalies kopijavimas yra pats sunkiausias autorystės teisės pažeidimas. Šis autorystės teisės pažeidimas yra tada, kai asmuo sąmoningai nurodo tretiesiems asmenims save kaip autorių kūrinio, kurį sukūrė ne jis, o kitas autorius, tai reiškia, kad nenurodo tikrojo autoriaus vardo, tokiu būdu nepripažįsta tikrosios autorystės ir ją pasisavina. Plagiatas gali pasireikšti viso kūrinio ar jo dalies autorystės pasisavinimu.
„Paprastai galutinę išvadą, ar šiuo minimu atveju buvo pažeistos autoriaus turtinės ir(ar) neturtinės teisės, išsiaiškinę visus aspektus, priima ekspertai. Prieš keliant šį klausimą, taip pat vertėtų atsiklausti antrojoje nuotraukoje užfiksuotos skulptūros autoriaus nuomonės“, – teigė LATGA atstovė.
 |
| Gintaro Žilio fotomontažas/Tado Gutausko skulptūra „Svetingumo vartai“ |
„Pasagos“ autorius – nežinomas?
Kas yra Pasvalio rajono prieigas žyminčios „Pasagos“ autorius ir ar jis ar jo įstatyminiai atstovai turi pretenzijų sostinės menininkui T.Gutauskui? Šis klausimas pasirodė per sunkus Pasvalio rajono savivaldybės atstovams.
Tokių skulptūrų „Pasaga“, žyminčių savivaldybės teritoriją, Pasvalyje yra penkiose seniūnijose. Vienos iš jų – Pumpėnų seniūnijos seniūnė Regina Rapkevičienė neslepia, jog niekada nesusimąstė, kas ir kada pastatė šiuos meninius riboženklius.
„Jie yra, kiek aš atsimenu“, – sakė R.Rapkevičienė. Paklausta, ar abu meno kūriniai moteriai atrodo panašūs, seniūnė sakė prisibijanti taip teigti.
15min.lt žurnalistė viešoje erdvėje surado 2006 metų rugsėjo 19 dienos tuomet Pasvalio rajono savivaldybės direktoriaus pareigas ėjusio Pauliaus Petkevičiaus įsakymą Nr. DV-455, kuriuo vietos seniūnijų seniūnai, kurių seniūnijų teritorijose yra įpareigojami „prižiūrėti, tvarkyti ir apželdinti seniūnijų teritorijoje esančius, Pasvalio rajono riboženklius „Pasaga“.
Su šiuo įsakymu Pumpėnų, Pušaloto, Krinčino, Saločių ir Joniškėlio apylinkių seniūnijų seniūnai supažindinti pasirašytinai ir, kaip patikino seniūnė R.Rapkevičienė, iki šiol jo pavyzdingai laikosi.
Ne ką daugiau „Pasagos“ autoriaus klausimu galėjo pagelbėti ir Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja Rasa Gedvilienė.
„Senieji mūsų darbuotojai sako, kad 1985 metais šie riboženkliai jau stovėjo, tačiau kas juos užsakė, kas ir už kiek juo sukūrė ir ar gavo atlygį – niekuomet nesusimąstėme. Gal kažkur ir yra tie duomenys, bet – kur?“ – teigė vedėja.
Gresia baudžiamoji atsakomybė
Įstatymas numato, kad autoriaus turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos. Autoriaus asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.
Lietuvoje autorių teises reguliuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių, Baudžiamasis kodeksas, Administracinės teisės pažeidimų kodeksas, Berno konvencija, Lietuvos Vyriausybės nutarimai.
Autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Autoriui mirus ir jeigu jis nėra davęs tokių nurodymų, autoriaus asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Tais atvejais, kai įpėdinių nėra, taip pat pasibaigus autoriaus turtinių teisių galiojimo terminams, autoriaus asmeninių neturtinių teisių apsaugą vykdo Lietuvos Vyriausybės įgaliota institucija.
Kaina išaugo penkiskart
Vilniečio T.Gutausko skulptūra „Svetingumo vartai“ Druskininkuose esančiame skverelyje iškilo šiemet pavasarį. Ji pastatyta į skandalingai nugriautos vietos menininko Antano Balkės skulptūros vietą.
2012 metų birželio 6 dieną Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkas Rytas Jonas Balevičius gavo Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viliaus Margelio prašymą informuoti skulptorius apie tai, kad Druskininkuose, Taikos ir Šv. Jokūbo gatvių skverelyje, skubiai reikalinga dekoratyvinė skulptūra.
Buvo nurodyti ir reikalavimai – iki 4 metrų aukščio, sąmata – iki 50 tūkst. litų.
Druskininkų savivaldybės administracijai šių metų pradžioje paskelbus konkursą naujai skulptūrai sukurti, Lietuvos dailininkų ir skulptorių bendruomenė, solidarizuodamasi su druskininkiečiu A.Balke, konkursą ignoravo.
Tačiau į kvietimą pastatyti skandalingai nugriautos skulptūros vietoje naują kūrinį atsiliepė skulptorius Tadas Gutauskas ir Vilniaus dailės akademijos studentas Feliksas Volčakas.
Po konkurso paaiškėjo, kad laimėtojui T.Gutauskui Druskininkų savivaldybė iš mokesčių mokėtojų pinigų už „Gėdos vartais“ pramintą skulptūrą atseikėjo 238 733 litus.
