Kiaulidės likvidavimo procesas, apie kurį vietos gyventojai sužinojo tik iš žiniasklaidos, iškėlė daugybę klausimų. Vienas jų – kodėl gaišenos buvo užkasamos pačiame kaime, o ne vežamos į „Rietavo veterinarinę sanitariją“ ir sudeginamos. Kodėl reikėjo užsikrėtusius gyvulius guldyti į griovius ir laikyti juos po atviru dangumi? Juk bet koks gyvūnas ar paukštis galėjo užklysti ir išnešioti užkratą po kitus ūkius.
Deginti kiaules galbūt ir būtų buvę paprasčiau – transportavimo ir sunaikinimo kaštus dengtų valstybė, nereikėtų aiškintis dėl užkasimo. Tačiau likvidavimo būdą nustato ekstremalių situacijų komisija.
Šilų gyventojai baiminasi, jog pūvančios gaišenos, kurios užverstos tik smėliu, nesukuriant jokio sarkofago, užkrės gruntinius vandenius, jog jų vaikai susidurs su ekologine problema. Be to, maras šiame komplekse kyla nebe pirmą kartą – 2011 m. kritusios kiaulės buvo deginamos Rietave. Tad kodėl šįkart pasirinktas kitas likvidavimo būdas?
„Beržų komplekso“ atstovai ginasi, jog vežti gaišenas į Rietavą jiems uždraudė valstybinės institucijos, jie neturėjo pasirinkimo.
„Deginti kiaules galbūt ir būtų buvę paprasčiau – transportavimo ir sunaikinimo kaštus dengtų valstybė, nereikėtų aiškintis dėl užkasimo. Tačiau likvidavimo būdą nustato ekstremalių situacijų komisija. Siekta išvengti AKM išplatinimo į kitus rajonus, per kuriuos būtų vežamos gaišenos. Pasimokyta iš 2011 m. pamokos, kada deginimas sutrikdė visos šalies kritusių gyvulių ir skerdyklų atliekų šalimą vos ne mėnesiui“, – teigė „Beržų komplekso“ direktorė Virginija Gudauskienė.
Anot jos, vieta kapinynui buvo numatyta dar 2012 m. Ji buvo suderinta su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir Lietuvos geologijos tarnyba. Suderinti vietas, kuriose, įvykus protrūkiui, būtų galima laidoti gyvulius, privalo visi stambesni ūkiai.
Tačiau tokie pasiteisinimai įtikino ne visus Šilų kaimo gyventojus. Štai vienas iškėlė klausimą, kas būtų, jei eilinis žmogus prie piliakalnio užkastų 10 padangų? Gautų baudą. Tad kodėl leidžiama palaidoti tonas užsikrėtusių kiaulių? Pasak aplinkosaugininkų, gaišenų laidojimui galioja išimtys.
Nuolat atliks tyrimus
Antradienį Šilų kaime „Beržų komplekso“ atstovai surengė susitikimą su bendruomene, bandė išvaikyti kilusią paniką, tačiau jiems sekėsi sunkiai. Emocijos liejosi per kraštus. Juk, kaip teigė viena moteris, po jų langais per 4 dienas buvo palaidota visa Jonava – numarintų kiaulių beveik tiek, kiek šiame mieste yra gyventojų.
„O vežiojimas gaišenų kaimo keliais – ne užkrato potencialus platinimas? Jų laikymas atvirame lauke? Įmonė net sunkvežimių sandarių neturi. Ir nuo užklydusių gyvulių policija neišgelbės“, – piktinosi vienas iš gyventojų.
„Beržų komplekso“ akcininkų atstovė Ina Danilova ramino, jog keliai buvo aptverti, valomi, o užkasimo procesas – griežtai kontroliuojamas institucijų: „Negalėjome iškart užpilti gaišenų. Traktorius stovėjo šalia duobių 24 val. ir kai tik gaudavome leidimą, tai ir imdavomės darbų. Utilizavimo metu visą laiką budėjo policijos ekipažas, įmonės darbuotojai taip pat buvo organizuoti atlikti apsaugą. Šiuo metu duobės yra užkastos, jos bus aptvertos tvora. Bus įrengti gręžiniai, nustatytu periodiškumu bus imami mėginiai, daromi tyrimai“.
O kas bus, jei įmonė neatnaujins veiklos ir bankrutuos? Pasak aplinkosaugininkų, aplinkos monitoringą toliau atlikinės Jonavos rajono savivaldybė.
CO2 įveikė ne visus
Gyvi gyvūnai tikrai nebuvo laidojami. Patikėkite, niekam net galvoje nebuvo kankinti jų. Dirbusiems žmonėms tai didelis moralinis išgyvenimas ir ne kiekvienas net galėjo žiūrėti į tą procesą.
Šilų gyventojas Aidas 15min pademonstravo vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas kiaulių užkasimo Šilų kaime procesas bei ekskavatoriaus kauše stovintis gyvas paršiukas: „Išlindo iš po žemių. Jie laidojo gyvulius gyvus. Įdomu, kaip tam paršiukui baigėsi? Su kaušu per galvą ir atgal į griovį?“.
Susirinkimo metu VMVT atstovė Diana Šutovienė patvirtino, jog marinant gyvulius CO2 dujomis, kilo šiokių tokių problemų, juk darbuotojai masinio marinimo kursų nėra išėję. O štai „Beržų komplekso“ atstovai to išsigynė.
„Gyvi gyvūnai tikrai nebuvo laidojami. Patikėkite, niekam net galvoje nubuvo kankinti jų. Dirbusiems žmonėms tai didelis moralinis išgyvenimas ir ne kiekvienas net galėjo žiūrėti į tą procesą. Jis užtruko apie dvi savaites. Gyvūnai per visą laiką buvo maitinami, prižiūrimi“, – pabrėžė V.Gudauskienė, negalėjusi įvardyti, kokiame gylyje kiaulės buvo sukastos ir kokią teritoriją užima pats kapinynas.
Šilų gyventojai pateikė ir daugiau vaizdo įrašų. Juose regima, kaip kiaulės laidojamos į vandenį. Jie mano, jog buvo atkastas koks šaltinis. Bendrovės direktorė tikina, jog taip negalėjo būti: „Ten galėjo būti lietaus vanduo, kadangi kaip tik praėjo liūtis. Vietą nuolatos stebėjo specialistai, esant šaltiniui ar kažkokioms kitoms kliūtims, niekas nebūtų leidęs tęsti darbų.“
Kuria sąmokslo teorijas
Šilų gyventojams nerimą kelia ir dar vienas svarbus klausimas: ar dukart marą jau patyrusi bendrovė žada vėl atnaujinti veiklą ir kada? „Beržų komplekso“ atstovai įvardijo, jog net jei tai ir nutiktų, tai įvyktų tik po metų.
Pasibaigus likvidacijai, kurios metu buvo užkasti ne tik gyvuliai, bet ir 2 600 tonų pašarų, vyks valymo procesai. Tuomet 40 dienų kompleksas turės stovėti tuščias, kol galiausiai bus galima įvežti bandomąją partiją. Jai užaugus, bus atliekami tyrimai, turės būti nustatoma galimo naujo kapinyno vieta ir tik tuomet, gavus leidimus, bus galima imtis veiklos iš naujo.
Bendrovės direktorės pasiteiravus, ką ji mano apie kalbas, jog įmonei buvo naudinga išmarinti gyvulius, gauti draudimo išmokas, o po to vėl atsinaujinti iš ES lėšų, ji ėmė tai neigti.
„AKM židinys šioje fermoje aptiktas pirmą kartą. Anksčiau – 2011 m. – buvo įvykęs kito viruso – klasikinio kiaulių maro protrūkis. Tai skirtingos ligos, turinčios panašių požymių ir likviduojamos panašiai. Po pirmo atvejo fermos ilgą laiką nedirbo, įmonėje pasikeitė savininkai, buvo investuotos didelės lėšos į pertvarkymą ir kontrolės bei prevencijos priemones. Tai, kad tokios situacijos naudingos, gali sakyti tik tas, kas nori spekuliuoti, bet nemato ir nežino tikrų finansinių pasekmių.
Reikia suprasti, kad verslo iš nelaimės nepadarysi – juk sunaikintas didelis turtas. Jeigu taip būtų paprasta, ankstesnieji savininkai po pirmojo atvejo būtų atnaujinę veiklą.
Reikia suprasti, kad verslo iš nelaimės nepadarysi – juk sunaikintas didelis turtas. Jeigu taip būtų paprasta, ankstesnieji savininkai po pirmojo atvejo būtų atnaujinę veiklą. Nauji savininkai surizikavo įsigyti ir, deja, skaudžiai nudegė.
Nuostoliai yra milijoniniai. Protrūkio metu kiaulių kainos buvo tikrai vienos iš geresnių – pats mėsos vartojimo sezono įkarštis, ilgą laiką buvome trečiojoje AKM zonoje, patyrėme nuostolius – bet atsilaikėme, ir štai, atšaukus trečią AKM zoną, pagerėjus kainoms, mums atsitiko nelaimė“, – tikino „Beržų komplekso“ direktorė.
Išmokų dar negavo
Paprašyta pakomentuoti įmonės nuostolius, patirtus aptikus AKM židinį, V.Gudauskienė konkrečių skaičių neįvardijo: „Spaudoje buvo minėta, kad įmonės nuostoliai sieks apie 4–5 mln. eurų. Čia be veiklos atkūrimo išlaidų ir nuostolių. Visų sunaikintų kiaulių užauginimas įmonei jau kainavo, išleisti pinigai pašarams, darbuotojų atlyginimams. Todėl kompensacijos visų pirma dengia įmonės išlaidas, kurios jau yra patirtos. Iš valstybės kol kas nesame gavę jokių išmokų.“
Pasak jos, tie, kas iš tikrųjų yra susidūrę su gyvulių auginimu, žino, kad sąlygos yra sudėtingos. Draudimo bendrovės, drausdamos gyvulius, taiko labai dideles, apie ketvirtadalį nuostolių sumos siekiančias, franšizes. Be to, buvo apdrausti tik tuo momentu tvartuose buvę gyvūnai ir niekas nekompensuos nuostolių dėl to, kad apie metus laiko nebus galima vykdyti veiklos, nefinansuojamos ir veiklos atnaujinimo išlaidos.
„Lietuvoje kiaulininkystei investicinės paramos beveik nėra skiriama. Pastarąjį dešimtmetį visoje Lietuvoje iš dalies atnaujinta vos keletas pastatų, skirtų kiaulėms auginti, parama simbolinė, o reikalavimų – kalnai. Kiaulininkystės šaka mūsų šalyje tik traukiasi ir gali visiškai išnykti. Naujų ūkių neatsiranda nė vieno, o senieji vienas po kito uždaromi“, – patikino ji.
Įmonė tikisi susikaupusius įsiskolinimus dengti iš likusių kitų trijų padalinių, kuriuose auginama apie 14 000 kiaulių, generuojamų pajamų.
Viruso šaltinio dar nežino
Pasak „Beržų komplekso“ direktorės, šiuolaikinės fermos labiau primena laboratorijas: yra ribojamas žmonių patekimas, darbuotojams nustatyti reikalavimai drabužiams, tarp fermų vaikštoma specialiai pastatytais koridoriais. Tačiau nuo visko apsisaugoti neįmanoma.
„Tokie atvejai, kaip šis, yra labai skausmingi ir žmonėms morališkai, ir įmonei finansiškai, nes nuostoliai yra didžiuliai. VMVT atlieka epidemiologinį tyrimą, kuriuo siekiama bent apytiksliai nustatyti kada ir kokiu būdu virusas galėjo patekti į fermą“, – tai, kad dar nežino viruso šaltinio, patikino bendrovės direktorė.
Kompleksas, kuriame aptiktas maro židinys, bent jau kurį laiką negalės verstis kiaulininkyste. Kaip tokiu atveju bus elgiamasi su darbuotojais? Šiuo metu „Beržų komplekse“ jų dirba 77.
„Visi pluša prie likvidavimo procesų. Šiais laikais rasti darbuotojų nėra lengva, o pas mus dirbantys žmonės turi sukaupę daug patirties. Juos pakeisti būtų sudėtinga, todėl įmonė suinteresuota išsaugoti visus darbuotojus“, – patikino bendrovės direktorė.
Nesusidoroja su mėšlo laikymo problema
Iki atrandant AKM židinį, „Beržų kompleksą“ slėgė kita problema. Pasak Šilų gyventojų, būdavo, jog rezervuaruose laikomos srutos prasiskverbdavo pro kraštus ir sutekėdavo į upelį. Kaimą gaubia dvokas. Įmonė ne kartą bausta aplinkosaugininkų. Kodėl nepavyksta išspręsti šios problemos?
„Lietuvai stojant į ES nebuvo išspręstas stambių ūkių mėšlo tvarkymo klausimas. Valstybė skubėjo raportuoti Briuseliui, kad mėšlą tvarkome europietiškai, tačiau stambius ūkius pastatė į keblią situaciją – paramos neskyrė, o reikalavimus iškėlė. Smulkiesiems ūkiams buvo sudarytos sąlygos gauti paramą, o stambieji tiesiog negalėjo su šia parama modernizuoti mėšlidžių.
Taigi dauguma ūkių, tarp jų ir mūsų, verčiasi su senais projektiniais mėšlo kauptuvais. Gamyboje įvykių pasitaiko, įmonė stengiasi pašalinti priežastis ir užkirsti kelią avarijoms“, – patikino V.Gudauskienė.
AKM plinta ir per mėšlą, tačiau jo likvidacija įmonėje dar nepradėta. Pasak bendrovės atstovų, šiuo metu siurblinė yra užplombuota, tad mėšlo išgabenti galimybės nėra.
„Beržų komplekso“ akcininkai – užsieniečiai. 2016 m. bendrovės apyvarta siekė 7,4 mln. eurų.
