Tėvai tradicijų mokosi iš vaikų
Žydų vaikų darželis neatsitiktinai vadinasi „Salvija“. Kaip paaiškina darželio direktorė Margarita Koževatova, salvija yra gėlė, turinti menoros – septynšakės žvakidės formą. Žydai tiki, kad šios gėlės pavyzdžiu buvo sukurta pirmosios šventyklos žvakidė. Šiandien menora yra vienas pagrindinių žydų tautos ir religijos simbolių – ji atvaizduojama net Izraelio herbe.
Ne tik darželio pavadinimas, bet ir vaikų ugdymo procesas atiduoda reikšmingą duoklę žydų kultūrai ir tradicijoms. „Stengiamės puoselėti žydiškumą per visas kasdienio gyvenimo sritis: valgius, žaidimus, dainas, šventes, tradicijas. Mūsų vaikai žino, kad pieniškų produktų negalima vartoti kartu su mėsiškais, kad mūsų Naujieji metai yra rugsėjo mėnesį, o per žiemos šventes neateis Kalėdų Senelis, tačiau bus kitų gražių dalykų. Kai kurie vaikai tokias žinias atsineša iš šeimos, tačiau dauguma – sužino būtent darželyje“, – teigia M.Koževatova.
Direktorei pritaria ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, pastebinti, kad darželio dėka žinių įgyja ne tik vaikai, bet ir jų tėvai. „Neretai atsitinka taip, kad vaikai tampa didesniais tradicijų žinovais ir puoselėtojais nei jų tėvai, kurie sovietmečiu neturėjo galimybių lankyti žydiško darželio ar mokyklos. Tėvai mokosi tradicijų per vaikus, ir tai yra labai gerai“, – teigia F.Kukliansky.
Skamba skamba kalbos
Didelę darželio auklėtinių dalį sudaro vaikai iš mišrių šeimų. Nemažai tokių vaikų namuose kalba keliomis kalbomis – būtent tokia yra Gabijos Golan, kurios dukra žydų darželį lankė ketverius metus, o sūnus – trejus, šeima. „Namuose bendraujame trimis kalbomis – aš su vaikais kalbu lietuviškai, mano vyras – hebrajiškai, o tarpusavyje mudu su vyru šnekamės angliškai. Nuo pat gimimo girdėję visas tris kalbas, vaikai jas be vargo išmoko. Vesdama vaikus į „Salviją“, žinojau, kad darželyje jie taip pat pramoks rusų kalbos. Tai, kad vaikams prisidės ketvirta kalba, manęs visiškai neišgąsdino – greičiau nudžiugino. Kiekviena vaiko išmokta kalba – tai investicija į geresnę ateitį“, – mano G.Golan.
„Kiekvienas vaikas turi gerai išmokti lietuvių kalbą, net jei jis augo nelietuviškoje šeimoje“, – teigia F.Kukliansky.
Dėl šių priežasčių vienas pagrindinių reikalavimų darželio darbuotojams yra kalbų žinios. Lietuvių ir rusų kalbos yra privalomos, tačiau darbuotojų komandoje yra mokančių ir anglų, prancūzų, rumunų kalbas. Nors rusų kalba neretai vartojama susišnekėjimui, pagrindinė ugdomoji kalba vis tik yra lietuvių. „Kiekvienas vaikas turi gerai išmokti lietuvių kalbą, net jei jis augo nelietuviškoje šeimoje“, – teigia F.Kukliansky.
Jai antrina ir M.Koževatova: „Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje, kurią šiemet pradės lankyti net penkiolika buvusių „Salvijos“ auklėtinių, dėstomoji kalba yra lietuvių. Taigi, labai svarbu, kad eidami į pirmą klasę vaikai gebėtų mokytis lietuviškai.“
O kaipgi tradicinės žydų kalbos – jidiš ir hebrajų? „Žydų kalbų – hebrajų ir jidiš – mokymas žydų darželyje ir mokykloje yra mūsų svajonė ir tikslas“, – teigia F. Kukliansky. Šiuo metu „Salvijos“ auklėtiniai su jidiš kalba susipažįsta netiesiogiai – per dainas, folklorą, tradicijas, tuo tarpu hebrajų kalbą jie girdi gyvai. Į darželį kartą per savaitę ateina hebrajų kalbos mokytojas Jehuda Vagneris, iš Izraelio atvykęs dėstyti Šolomo Aleichemo mokykloje.
„Jehuda darželyje yra laukiamas ir mėgstamas svečias. Jis moka gražiai prieiti prie vaikų, juos sudominti. Vaikai įgyja pagrindinių kalbos žinių, išmoksta eilėraščių, kuriuos deklamuoja švenčių progomis. Hebrajų kalbos pradmenų taip pat turi kelios auklėtojos, lankiusios ulpaną (hebrajų kalbos mokyklą suaugusiesiems – red. past.) Izraelyje“, – pasakoja M.Koževatova.
Žydų darželis populiarus ir tarp lietuvių
Šiuo metu darželį „Salvija“ lanko penkiasdešimt du darželinukai, tačiau norinčių į jį patekti yra gerokai daugiau. Tiek darželio vadovybės, tiek Lietuvos žydų bendruomenės siekiamybė yra žydų vaikus priimti pirmumo tvarka. „Didžiausias dar neįveiktas iššūkis – teritoriškumo principo panaikinimas. „Salvija“ buvo įkurta žydų bendruomenės prašymu pirmiausia žydų vaikams – tai yra nurodyta ir darželio įstatuose. Šiuo klausimu jau kreipėmės į Vilniaus miesto savivaldybę ir Švietimo ir mokslo ministeriją. Norime, kad mūsų vaikai galėtų naudotis teise įgyti ištisinį išsilavinimą – pradedant žydų darželiu ir baigiant žydų gimnazija“, – teigia F.Kukliansky. Tiesa, M.Koževatova priduria, kad, likus vietų, darželis ir toliau mielai priims ne žydų tautybės vaikus.
Tuo tarpu „Salvijos“ auklėtinių tėvai džiaugiasi tuo, kad darželį lanko įvairių tautybių vaikai. „Šie vaikai, neturintys nieko bendro su judaizmu, darželyje susipažįsta su žydų kultūra, laikosi žydiškų papročių. Tai suteikia vilties, kad ateityje mūsų bendruomenėje bus daugiau tarpusavio supratimo ir pagarbos kitų religijų atstovams“, – teigia G.Golan.
Žydų gimnazijos sėkmės istorija įkvepia ir „Salviją“
Žydų mokykla ir darželis šiuo metu yra skirtingose Vilniaus miesto pusėse, tačiau juos vienija panašios bėdos dėl patalpų. Šolomo Aleichemo gimnazija jau kelis dešimtmečius glaudžiasi buvusio darželio pastate Viršuliškėse, tuo tarpu darželis „Salvija“ yra įsikūręs gyvenamajame name, buvusio buto patalpose.
Pernai buvo priimtas žydų gimnazijai palankus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kurio dėka 2015-aisiais naujus mokslo metus gimnazijos kolektyvas ir moksleiviai pradės erdviame, gimnazijos poreikius tenkinančiame pastate Žvėryne. Bendruomenės pirmininkė F.Kukliansky atskleidžia, kad prie vyresniosios sesės – Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos – įsikurti norėtų ir žydų vaikų darželis „Salvija“. „Kaip pirmininkė svajoju apie tai, kad darželis persikeltų greta žydų mokyklos. Būtų patogu ir vaikams, ir jų tėvams. Mokyklos direktorius neprieštarauja, tad tikiu, kad galiausiai rasime būdų šiai idėjai įgyvendinti“, – viliasi F.Kukliansky.
Tautinių mažumų darželiai – tolerantiškos valstybės požymis
Artėja penktadienis. Vaikai drauge su auklėtojomis darželyje laužys chalą, degs šabo žvakes ir sukalbės palaiminimą hebrajiškai. Šie vaikai auga savo tautinėje aplinkoje. Kodėl ir kam tai svarbu? „Tautinių mažumų darželiai yra reikšmingi Lietuvai. Tai tolerantiškos ir demokratiškos valstybės požymis. „Salvija“ ir kiti tautinių mažumų darželiai mums primena, kad visi galime draugiškai sugyventi, keistis idėjomis ir kurti bendrus projektus“, – teigia G.Golan.
