Liepos 22, 23 ir 24 dienomis G.Nausėda ant dokumentų raitė vieną parašą po kito ir taip vetavo iš viso 3 įstatymų pakeitimus – dėl galimybės politinėms partijoms ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmams neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis, taip pat dėl apribotos pirmumo teisės įsigyti miško žemės.
Seimas visiems veto pritarė, bet ką reiškia toks prezidento aktyvumas? Dalios Grybauskaitės veto buvo retesni – per dešimt metų ji vetavo 84 įstatymus.
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docento Kęstučio Girniaus, šie veto iš prezidentūros galimai siunčia tris žinias.
„Pirma, G.Nausėda yra pareiškęs, kad aktyviai dalyvaus vidaus politikoje, gerokai aktyviau nei Dalia Grybauskaitė. Tai yra būdas siųsti ženklą Seimui, kad jis tą tikrai darys.
Antra – jeigu ketina dalyvauti aktyviai, turbūt nori pranešti Seimui, kad tikisi, jog įstatymas bus šiek tiek derinamas ar bent kiek kalbama su jo komanda. Tai toks įspėjimas arba paraginimas, kad noriu aktyviai dalyvauti, žinoti, ką jūs darote.
Trečias motyvas, kad naujasis prezidentas nori pabrėžti, parodyti savo veiksmingumą savo kadencijos pradžioje. Tai yra mėginimas sukurti tokio aktyvaus, veiksmingo, vidaus reikalais besidominčio politiko įvaizdį, kuris taip pat tikisi, kad Seimas ir Vyriausybė irgi tai supras, su juo mėgins labiau suderinti savo programą“, – teigė K.Girnius.
Anot filosofo ir žurnalisto, tokiu būdu G.Nausėda brėžia naujas bendradarbiavimo ribas. Ar tai tęsis ir rudens sesijoje, pasakyti yra sunku.
„Galima sakyti, kad tai yra įspėjamieji šūviai. (…) Aš manau, kad prezidentui gali pakakti pabrėžti savo numatomą aktyvumą ir vien tai gali turėti galimą teigiamą poveikį, kad jis neskubės toliau vetuoti, kai Seimas sugrįš“, – sakė TSPMI docentas.
Yra problemų su įstatymų kokybe. Galima sakyti, kad ji yra vidutiniška, – sako S.Krėpšta.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius mano, kad įstatymai buvo vetuoti dėl jų turinio, nes kitos potekstės esą nerodo prezidento laikysena formuojant Vyriausybę.
„Prezidentiniai veto yra pagal įstatymų turinį, nes jeigu jūs įtariate kažką daugiau, tai likusi G.Nausėdos veikla to kažko daugiau, augančio kritiškumo valdančiosios daugumos atžvilgiu, kol kas nerodo. (…) G.Nausėda aiškiai nenusiteikęs stipriai pyktis“, – teigė apžvalgininkas.
Docentas primena G.Nausėdą inauguracinėje kalboje pažymėjus, jog ministrus rinksis pagal tai, ar šie atitinka „gerovės valstybės“ principus. Šiandien, pasak apžvalgininko, jis nemato, kad pasiūlyti kandidatai į ministrus „bent kiek pastūmėtų gerovės valstybės link“.
Kartu V.Valentinavičių esą stebina, kodėl G. Nausėda kaip gerai dirbantį pagyrė finansų ministrą Vilių Šapoką, nes šis, anot docento, savo veiksmais prieštarauja esminei prezidento idėjai.
„Šiuo metu G. Nausėda galėtų užsiimti vertinti ministrų kandidatūras taip išreikšdamas savo poziciją jų atžvilgiu. Jis arba to išvis nedaro, arba daro prieštaraudamas savai rinkiminei epochai“, – tikino apžvalgininkas.
„Tai viena iš dviejų: arba G.Nausėda nenori pyktis su koalicija – Ramūnu Karbauskiu, Gediminu Kirkilu ir kompanija, arba jis jau pamiršo gerovės valstybės idėją“, – sakė V.Valentinavičius.
Tuo metu situaciją komentuodama prezidentūra yra teigusi, kad įstatymai yra vetuojami dėl jų kokybės.
„Ką pamatėme pačioje pradžioje, tai tikrai yra problemų su įstatymų kokybe. Galima sakyti, kad ji yra vidutiniška“, – BNS trečiadienį sakė Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Seimas prezidento pastabų kol kas nuolaidžiai klauso. Ketvirtadienį Seimas priėmė visus tris G.Nausėdos veto – dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų ir Miškų įstatymų pakeitimų.
