„Su nekantrumu laukiame, kada galėsime pamatyti, kaip stadionas atrodys, kai darbininkus bus pakeitę sirgaliai, o grąžtų, plaktukų ar kitų statybinių įrankių skleidžiamus garsus ir ūžesį – sirgalių skanduotės ir palaikymo šūksniai“, – pasisakė stadioną stačiusios bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.
Milijonai darbo valandų ir cemento
Po rekonstrukcijos duris atveriantis Dariaus ir Girėno stadionas – vienas didžiausių ir moderniausių Baltijos šalyse.
Naujasis stadionas įrengtas taip, kad atitiktų UEFA IV kategorijos (tai leidžia rengti aukščiausio lygio futbolo varžybas) bei tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (WA) II kategorijos keliamus reikalavimus.
Pagrindinis darbų rangovas „Autokausta“ suskaičiavo, kad stadione dirbo apie pusė tūkstančio statybininkų.
Iš viso statybos truko beveik 3 mln. darbo valandų.
„Užbaigti kitų rangovų pradėtą darbą yra sunkiau nei pradėti nuo nulio. Tokio dydžio multifunkcinį objektą pastatyti per 2 metus yra iššūkis, o per 2 pandemijos metus ir dar prasidėjusio karo kontekste – dar daugiau niuansų“, – tikino J.Kriaučiūnas.
Anot jo, pradėjus darbus paaiškėjo, kad senosios stadiono konstrukcijos, kurias buvo numatyta palikti, buvo „popierinės“. Jas teko griauti ir statybą pradėti nuo pradžių.
Iš viso stadiono statybai sunaudota 11 tūkst. kubinių metrų betono. Tribūnų konstrukcijoms prireikė 9 tūkst. tonų gelžbetonio. Apie 1,5 tūkst. tonų metalo panaudota stogo konstrukcijoms.
Didžiausi iššūkiai – hibridinė šildoma stadiono veja
Bene didžiausiu iššūkiu, anot rangovo, tapo vejos įrengimas.
„Vejai kelti aukščiausi pasaulyje esantys reikalavimai, ji turi būti atspari ne tik klimato pokyčiams, lietui ar kaitrai, bet ir didžiulėms apkrovoms. Vejai teks atlaikyti ne tik futbolo varžybas, bet ir koncertus bei renginius, kuriems vykstant ant uždengtos vejos susirinks tūkstančiai žmonių“ – teigė „Autokausta“ direktorius.
Stadione įrengta hibridinė veja. Ji nesėta, kaip iki šiol buvo įprasta Lietuvoje, o paklota.
„Bendradarbiavome su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais, kad jie paruoštų Lietuvos klimatui tinkamą vejos sėklų sudėtį. Į stadioną buvo suvežta apie 300 savivarčių pagal mokslininkų skaičiavimus ir formules paruošto specialaus žemės substrato. Jis turi išlaikyti žolei reikalingas maistines savybes, bet kartu būti laidus vandeniui. Kad veja būtų sausa, jei rungtynes tektų rengti iš karto po stipraus lietaus“, – paaiškino J.Kriaučiūnas.
Kad būtų pagerintos natūralios vejos atsparumo ir ilgaamžiškumo savybės, ji kas 2 centimetrus per visą stadiono plotą sudygsniuota plastikinėmis 18 cm ilgio gijomis. Šiuos darbus atliko Šveicarijos įmonė, turinti patirtį įrengiant veją geriausiuose pasaulyje Paryžiaus ir Londono stadionuose.
Įvertinus Lietuvos klimatą stadione, įrengta veja – automatiškai laistoma ir šildoma. Kad futbolo rungtynes būtų galima žaisti ir žiemą, stadione po veja išvedžiota 33 kilometrai šildymo vamzdelių. Veja bus šildoma naudojant centralizuotai tiekiamą miesto šilumą.
„Šilumos klius ir likusiems ant atsarginių suolelių. Sportininkams, komandos nariams stadione sumontuotos šildomos kėdės“, – šyptelėjo rangovo atstovas.
Stadione – ne tik futbolas
Rekonstruojant Dariaus ir Girėno stadioną, įrengiant infrastruktūrą, ne mažiau dėmesio skirta ir lengvaatlečiams. Aplink stadiono veją nutiesti 8 bėgimo takai. Šalia jų – šuolių į tolį, barjerinio bėgimo su vandens duobe, disko ir kūjo metimo, ieties metimo sektoriai.
Kad sportininkai būtų maksimaliai saugūs, išvengtų traumų, juose paklota Pasaulio lengvosios atletikos federacijos sertifikuota trijų sluoksnių granulių danga.
„Sėdimų vietų skaičius stadione po rekonstrukcijos išaugo nuo 9 iki 15 tūkstančių. Dar daugiau žmonių čia galės susirinkti koncertų metu. Skaičiuojama, kad stadione galėtų tilpti ir iki 35 tūkstančių žmonių. Kad visiems jiems būtų patogu ne tik girdėti, bet ir matyti, įrengti du ekranai transliacijoms, sumontuota daugiau kaip 400 šviestuvų“, – išvardijo „Autokausta“ direktorius.
Atidarymo šventė ir pirmosios varžybos naujajame Dariaus ir Girėno stadione Kaune vyks spalio 16 dieną.
