Portalas 15min pristato 30 įdomiausių apklausos rezultatų, atskleidžiančių, ką Lietuvos gyventojai mano įvairiomis temomis – apie ES, apie Lietuvą ir apie save pačius.
Ką lietuviai mano apie ES ir pasaulį?
Lietuviai nenori išstoti iš ES. Vos penktadalis – 21 proc. – apklaustų lietuvių nurodė manantys, kad Lietuvai pasitraukus iš ES jos lauktų geresnė ateitis. Net 71 proc. lietuvių su tokiu teiginiu nesutiko.
Lietuviai pasisako už eurą. Remiantys ekonominę ir monetarinę sąjungą su bendra valiuta – euru – nurodė 67 proc. lietuvių, prieš tokią sąjungą pasisakė 27 proc. Lietuvoje euro zonos šalininkų yra šiek tiek daugiau negu visoje ES – Sąjungoje euro zonos idėją remia 62 proc. europiečių.
JAV ateitimi lietuviai tiki labiau negu kiti europiečiai. Su tuo, kad situacija JAV šiuo metu keičiasi į gera, sutinkantys nurodė 31 proc. lietuvių, nesutiko 32 proc. Europos mastu nepasitikėjimas JAV yra daug didesnis – vos penktadalis (19 proc.) apklaustųjų visoje ES mano, kad situacija JAV keičiasi į gera, ir net 63 proc. mano priešingai.
Tačiau Europos Sąjungos ateitimi tiki dar labiau. 46 proc. lietuvių sutiko su tuo, kad ES juda teisinga kryptimi, nesutinkantys su tuo nurodė vos 21 proc. lietuvių.
O Lietuvos ateitimi tiki mažiausiai. Vos 27 proc. apklaustųjų – maždaug ketvirtadalis – teigė manantys, kad situacija Lietuvoje keičiasi į gera, beveik dvigubai daugiau – 52 proc. – nurodė priešingai.
ES lietuviai pasitiki labiausiai Europoje. Net 65 proc apklaustų lietuvių paklausti, ar pasitiki ES, atsakė teigiamai. Tai didžiausias pasitikėjimo ES rodiklis visoje Sąjungoje (ES vidurkis – 42 proc.) Mažiausiai ES pasitiki graikai – vos 26 proc. Graikijos gyventojų nurodė pasitikintys ES.
Europos ekonomikos būklę lietuviai vertina gerai. Net 73 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė manantys, kad dabartinė Europos ekonomikos būklė yra gera. Tokio pasitikėjimo Europos ekonomika nerodė jokios kitos šalies gyventojai.Visoje Europoje pasitikinčių žemyno ekonomikos būkle tarp respondentų buvo 49 proc.
Lietuviams ES – pirmiausia judėjimo laisvė. Paklausti, su kuo jiems siejasi ES, net 74 proc. apklausos respondentų iš Lietuvos nurodė, kad su judėjimo laisve. 36 proc. respondentų sakė, kad ES siejasi su taika, 34 proc. – su kultūrine įvairove.
ES piliečiais save laikantys nurodė 77 proc. lietuvių.
Lietuviai ES jaučiasi negirdimi. Su teiginiu, kad jų balsas ES ką nors lemia, sutiko vos 35 proc. apklaustų lietuvių, 54 proc. sakė taip nemanantys. Visoje Sąjungoje europiečių, manančių, kad jų balsas ką nors lemia, yra šiek tiek daugiau negu taip nemanančių – atitinkamai 49 ir 47 proc.
Bet demokratija ES lietuvius džiugina labiau negu Lietuvoje. Teigiamai demokratijos būklę ES įvardino net 65 proc. lietuvių (neigiamai – 22 proc.), tuo tarpu demokratijos būklę Lietuvoje teigiamai vertinantys nurodė vos 35 proc. lietuvių (neigiamai – 62 proc.)
Lietuvių požiūris šiuo aspektu skiriasi nuo daugumos europiečių požiūrio – 57 proc. europiečių yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia jų valstybėse, ir tik 50 proc. yra patenkinti tuo, kaip demokratija veikia ES.
Lietuviai mano suprantantys, kaip veikia ES. Net 70 proc. lietuvių teigė, kad supranta, kaip veikia ES, ir tik 28 proc. prisipažino to nesuprantantys. Visoje Europoje žinantys, kaip veikia ES, nurodė 58 proc. apklaustųjų, to nesuprantantys nurodė 39 proc. europiečių.
Lietuviai geriau negu europiečiai žino, kiek šalių sudaro euro zoną. Paklausti, ar teiginys, kad euro zoną sudaro 19 šalių, yra teisingas, 47 proc. respondentų Lietuvoje sakė, kad taip, 20 proc. – kad ne, 33 proc. nurodė nežinantys.
Šis teiginys teisingas – euro zoną išties sudaro 19 šalių. Ir atsakinėdami į šį klausimą lietuviai pasirodė geriau negu europiečiai: visoje ES teisingai atsakė 36 proc. respondentų, suklydo 39 proc.
Į kitą respondentų žinias patikrinti skirtą klausimą – ar Šveicarija yra ES narė – teisingai atsakė 66 proc. lietuvių, kurie nurodė, kad Šveicarija nėra ES narė. 17 proc. respondentų nurodė, kad Šveicarija yra ES narė.
Pagal teisingus atsakymus į šį klausimą lietuviai nežymiai nusileido Europos vidurkiui – tai, kad Šveicarija nėra ES narė, žinojo 73 proc. respondentų iš visos ES.
Ko lietuviai tikisi iš ES?
Lietuviai didžiausiais iššūkiais ES laiko imigraciją ir terorizmą. Lietuvių nuomone, du didžiausi iššūkiai, su kuriais dabar susiduria ES, yra imigracija (ją įvardino 42 proc. lietuvių) ir terorizmas (35 proc.). Toliau rikiuojasi kylančios kainos (16 proc.), ekonominė situacija (14 proc.), viešieji finansai ir klimato kaita (po 11 proc.).
Kitų Europos šalių gyventojai mano panašiai – 26 iš 28 ES narių gyventojai imigraciją įvardino kaip didžiausią ES iššūkį.
Lietuviai nori ES pinigų darbo vietų kūrimui ir socialiniams klausimams. Paklausti, kam, jų nuomone, ES turėtų skirti didžiausią dalį savo biudžeto, 57 proc. apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad pinigai turi būti skiriami darbo vietų kūrimui ir socialiniams klausimams.
46 proc. apklaustųjų teigė, kad ES lėšos turi atitekti švietimui ir kultūrai. Šiuo atveju lietuvių požiūris sutapo su daugumos europiečių.
Lietuviai mano, kad ES pinigai tenka krašto apsaugai. Paklausti, kam, jų nuomone, ES dabar realiai skiria didžiausią dalį biudžeto, 47 proc. lietuvių nurodė, kad daugiausia pinigų skiriama gynybai ir saugumui.
32 proc. apklaustųjų manė, kad didžioji dalis pinigų keliauja žemės ūkiui, 25 proc. – kad lėšos tenka imigracijos klausimams spręsti.
Lietuviai padėti pabėgėliams nori mažiau negu kiti europiečiai. 47 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių nurodė, kad ES turėtų padėti pabėgėliams, toks pats apklaustųjų skaičius nurodė, kad pabėgėliams padėti nereikia. Visoje ES norinčių padėti pabėgėliams yra gerokai daugiau – 69 proc., tik 26 proc. apklaustųjų mano, kad pagalba jiems nereikalinga.
Lietuviai pritaria ES plėtrai. Net du trečdaliai – 66 proc. apklausos respondentų iš Lietuvos nurodė, kad sutiktų su tolimesne ES plėtra, tam prieštaraujantys teigė 43 proc. Visoje ES plėtros šalininkų daug mažiau – 43 proc. europiečių sako, kad sutinka su ES plėtra, 45 proc. jai prieštarauja.
Tačiau lietuviai nenori imigracijos. Vos 29 proc. lietuviai pritartų didesnei imigracijai į ES iš ES nepriklausančių šalių. Visoje Europoje imigracijos šalininkų yra 40 proc.
Ką lietuviai mano apie Lietuvą?
Lietuviai nusivylę savo šalies ekonomika. Net 56 proc. lietuvių apklausos metu įvardino, kad Lietuvos ekonominė būklė yra bloga. Tiesa, gana gausu ir situaciją vertinančių pozityviai – 40 proc. mano, kad ekonomikos situacija Lietuvoje yra gera arba labai gera.
Visoje Europoje geriausiai savo šalies ekonomikos būklę vertina maltiečiai (95 proc. Maltos gyventojų sako, kad ji gera), o blogiausiai – graikai (vos 6 proc. graikų mano, kad jų šalyje ekonominė situacija yra gera).
Lietuviai nesitiki, kad situacija šalyje keisis. Paklausti, kaip pasikeis situacija per artimiausius 12 mėnesių Lietuvoje, net 62 proc. respondentų atsakė, kad ji iš esmės nepasikeis. 17 proc. respondentų mano, kad situacija pagerės, 18 proc. – kad pablogės.
Lietuviai kylančių kainų bijo labiau negu bet ko kito. Paprašyti įvardinti du didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva, net 56 proc. respondentų įvardino kylančias kainas. Tai buvo vienintelis iššūkis, kurį įvardino absoliuti dauguma respondentų. Taip pat lietuviai minėjo mokesčius (21 proc.), infliaciją ir pensijas (po 19 proc.), nedarbo lygį (18 proc.), ekonominę situaciją šalyje (15 proc.).
Visoje ES didžiausi iššūkiai yra nedarbo lygis (tai nurodė 23 proc. europiečių), taip pat kylančios kainos (21 proc.) ir imigracija (21 proc.).
Paklausus, su kokiomis didžiausiais iššūkiais susiduria jie asmeniškai, dar didesnė dalis – 64 proc. – respondentų nurodė kylančias kainas. Antroje vietoje – mokesčiai (24 proc.), toliau rikiuojasi sveikata (17 proc.) ir pensijos (17 proc.).
Lietuvoje lietuviai jaučiasi negirdimi dar labiau negu ES. Tuo, kad jų balsas yra girdimas Lietuvoje, lietuviai abejoja dar labiau negu tuo, kad jų balsą girdi ES. Vos 30 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad jų balsas Lietuvoje ką nors lemia, o net 63 proc. respondentų nurodė taip nemanantys.
Ką lietuviai mano apie save?
Dauguma lietuvių save priskiria viduriniajai klasei. Apklausos dalyvių buvo klausiama, kokiai socialinei klasei jie save priskirtų. Net 43 proc. lietuvių nurodė save priskiriantys viduriniajai klasei, dar 19 proc. – žemesniajai vidurinei klasei. 31 proc. save priskyrė dirbančiųjų klasei, o štai priskiriančių save aukštesniajai klasei tarp apklausos dalyvių neatsirado išvis.
Savo darbo vietas lietuviai vertina labiau negu bendrą situaciją Lietuvoje. Paklausti, kaip vertina savo dabartinį darbą, net 50 proc. lietuvių jį nurodė vertinantys gerai ir tik 22 proc. teigė jį vertinantys blogai (dar 28 proc. sakė, kad nežino).
Tačiau paklausti, kaip vertina bendrą darbo rinkos situaciją Lietuvoje, lietuviai jau buvo daug kritiškesni – 43 proc. nurodė, kad ją vertina gerai, 52 proc. – kad blogai.
Į savo pačių ateitį lietuviai žiūri su optimizmu. Nors, kaip jau minėta, Lietuvos kaip valstybės perspektyvas lietuviai vertina neigiamai, Paklausti, kaip pasikeis jų pačių gyvenimas per artimiausius metus, 28 proc. apklausos respondentų atsakė, kad pagerės, ir tik 12 proc. nurodė, kad pablogės. Visgi daugiausia – 58 proc. respondentų – nurodė, kad gyvenimas liks maždaug toks pats.
Lietuviai džiaugiasi gyvenimu. Kad ir kiek lietuviai apklausoje skundėsi Lietuva kaip valstybe, net 73 proc. respondentų, paklausti, ar yra patenkinti savo gyvenimu, atsakė, kad taip. Tik 27 proc. respondentų nurodė, kad yra labai nepatenkinti arba gana nepatenkinti savo gyvenimu.
Lietuviai nepasitiki ateitimi. Paklausti, ar pasitiki ateitimi apskritai, pasitikintys ja nurodė 40 proc. lietuvių, nepasitikintys – 57 proc. Visoje ES pasitikinčių ateitimi respondentų, parodė apklausa, yra gerokai daugiau – net 67 proc. Mažiau už lietuvius ateitimi tarp ES gyventojų pasitiki tik graikai – ateitimi pasitiki vos 26 proc. jų.
Trys ketvirčiai lietuvių kasdien įsijungia televizorių. Kasdien arba beveik kasdien televiziją žiūri 75 proc. lietuvių. Pagal populiarumą televizija lenkia internetą, kuriuo kasdien naudojasi 63 proc. lietuvių, radiją, kurio kasdien klauso 44 proc. lietuvių, ir laikraščius, kuriuos kasdien skaito vos 14 proc. lietuvių. Tai vienas mažiausių rodiklių Europoje.
Televizija išlieka ir pagrindiniu žinių šaltiniu. Paklausti, iš kur pirmiausia sužino naujienas, net 57 proc. lietuvių nurodė, kad iš televizijos. 34 proc. pagrindiniu žinių šaltiniu įvardino internetą.
58 proc. lietuvių nurodė pasitikintys Lietuvos žiniasklaida, 36 proc. – nepasitikintys. Televizija pasitiki 56 proc. apklausos respondentų.
Kas antras lietuvis kasdien naudoja socialinius tinklus. Kasdien socialinius tinklus naudojantys Eurobarometro apklausos metu atskleidė 51 proc. lietuvių. Tai daugiau negu Europos vidurkis – 43 proc.
Tiesa, pasitikintys informacija, kurią gauna iš socialinių tinklų, nurodė tik 29 proc. lietuvių, 44 proc. tokia informacija nepasitiki.
Pusė lietuvių jaučiasi europiečiai. 46 proc. apklausos dalyvių iš Lietuvos nurodė, kad jaučiasi esantys tik lietuviai, tuo tarpu 47 proc. teigė, kad pirmiausia jaučiasi esantys lietuviai, tačiau taip pat save laiko ir europiečiais.
