Algimantas renka komandinių sporto šakų žaidėjų parašus ir atributiką. Paklaustas, kokios tai sporto šakos, vyras nedvejodamas išskiria keturias – futbolą, krepšinį, ledo ritulį ir rankinį. Tačiau tuoj pat pasitaiso ir priduria, kad pagrindinės visgi yra dvi, tai futbolas ir krepšinis. Būtent šių sporto šakų atstovų kolekcija yra itin gausi. Daugiau kaip 6 000 sportininkų parašų, apie 300 gairelių bei ženkliukų ir kitų komandų suvenyrų.
„Krepšinis Lietuvoje kaip religija, tai be jo niekaip, o futbolas dėl to, kad ir pats esu žaidęs, vaikai žaidžia ir jį labai mėgstu“, – pasiaiškina kolekcionierius.
Algimanto vaikystė prabėgo Šiauliuose, 62 metų vyras sako, kad futbolas anuomet buvo populiaresnis, iš čia ir meilė šiai sporto šakai.
Gyvendamas Šiauliuose vyras pradėjo rinkti literatūrą, programėles, knygas, susijusias su sportu. Persikėlęs gyventi į Kauną, pradėjo kolekcionuoti sportininkų parašus.
„Pats pirmasis mano parašas buvo Stepo Butauto. Apskritai pirmieji autografai buvo krepšininkų, – sako A.Butėnas.
Keli mano draugai rinko, susidomėjau ir aš. Tai pradėjau daryti gan vėlai, man buvo gal 36 metai. Kai įsitraukiau, ši veikla pradėjo patikti, tai tapo kaip kokybiškas narkotikas. Pradėjau lankytis rungtynėse, treniruotėse.“
Prieš dešimtmečius, kai dar nebuvo interneto, parašų rinkimas buvo kitoks nei dabar, skyrėsi kaip diena ir naktis. Norėdami surinkti komandos parašus, kolekcionieriai pirkdavo spalvotus lapus, atitinkančius komandos spalvas. Laikraščiuose susirasdavo žaidėjų pavardes ir tik tuomet prašydavo sportininkų parašų.
Atsiradus internetui, pasikeitė kolekcionavimo principai. Įsigijęs skaitmeninį fotoaparatą, Algimantas pradėjo kolekcionuoti „selfius“ su sportininkais. Pasak jo, dauguma sportininkų yra tolerantiški ir geranoriškai sutinka tiek nusifotografuoti, tiek pasirašyti.
„Buvo keli atvejai, kai atvažiavę užsienio futbolininkai nenorėdavo pasirašyti. Belgijos rinktinėje žaidė futbolininkas, gimęs Afrikoje. Iš visos belgų komandos jis vienas nepasirašė. Vėliau draugai juokavo, kad tas sportininkas neva turėjo įsitikinimą, kad pasirašydamas atiduodą dalį savo sielos“, – atviravo Algimantas. Tačiau jo manymu, tai yra kiekvieno žmogaus laisvė ir jis turi teisę atsisakyti bendrauti.
Lietuvos krepšininkai ir futbolininkai poną Algimantą pažįsta gerai, vyras juos lanko ne vienerius metus. Kai kurių parašus renka dar nuo jaunimo rinktinės laikų. Todėl parašų ir šmaikščių nuotraukų su lietuviais Algimantas turi prikaupęs ne vieną dešimtį.
Net iš tokios šalies kaip Izraelis atvažiavę apsauginiai mane jau pažįsta ir patys užkalbina, klausia kaip gyvenu
„Net iš tokios šalies kaip Izraelis atvažiavę apsauginiai mane jau pažįsta ir patys užkalbina, klausia kaip gyvenu, žino, kad nesu pavojingas“ – prisipažįsta Algimantas.
Paklaustas apie svajonių parašą vyras nedvejoja – futbolo karalius Pele ir krepšinio virtuozas Michaelas Jordanas. Šių sportininkų parašai yra tai, ko Algimantas trokšta labiausiai.
Kolekcionierių bendruomenę Kaune buria 6–8 žmonės. Vieni renka ženkliukus, įvairią atributiką, marškinėlius. Kartais kolekcionieriai talkina vieni kitiems eidami į, kaip patys vadina, „autografų medžioklę“. Jei nėra galimybės kur nors išvykoje gauti parašą, tą padaro kolega ir parveža trūkstamus autografus.
A.Butėno kolekcijoje yra ir gana retų eksponatų, kurių pavydėtų net ir užsienio šalių kolegos. Kaip pavyzdį vyras pateikia Ispanijos futbolo rinktinės gairelę su rinktinės žaidėjų parašais. Užsienyje surinkti tokius parašus būtų kur kas sunkiau. Ten autobusas su žaidėjais įvažiuoja tiesiai į stadioną ir gerbėjams sutikti savo dievukus būna ypač sunku ne tik dėl logistikos, bet ir apsaugos saugančios futbolininkų privatumą. Todėl, dažnai kolegos iš užsienio važiuoja specialiai į tokias šalis kaip Lietuva, nes, pavyzdžiui, vokiečiui tokioje šalyje kaip mūsų gauti savo rinktinės parašus yra kur kas lengviau.
Tiesa, Algimantas prisimena, kad renkant tokių rinktinių kaip Ispanija, Prancūzija žaidėjų parašus, apsauga parašų rinkėjus stebi atidžiau. Tačiau, Algimantas kategoriškai pareiškia, kad niekada neprašo parašo įkyriai. Jei žaidėjas nori, jis prieina ir pasirašo, nes žino, kad mes ateiname dėl jų.
Karčių žodžiu kolekcionierius negaili broliams Maciams, kurie užpuolė ispanų krepšininką Rudy Fernandezą Kaune.
„Gali švilpti, keiktis tribūnose, bet negalima duoti valios rankoms. Juk tie žaidėjai teikia mums džiaugsmą, kuria intrigą aikštelėje, dėl to mes ir einame į rungtynes“, – paaiškino kolekcionierius.
Kolekcijoje yra keletas išskirtinių eksponatų. Gruzijos rinktinės atstovai padovanojo komandos medalį. Pasak vyro, komandos retai kada vežiojasi tokius neįprastus suvenyrus, todėl tokie dalykai yra išskirtiniai. Sykį, teisėjai iš Olandijos, padovanojo auskarus, kuriuose pavaizduotas teisėjo švilpukas, airių rinktinė – laikrodį.
30 metų patirtį turintis kolekcionierius „kabinti sportbačių ant vinies“ dar neketina. Pasak Algimanto, toks hobis įtraukia ir nuteikia optimistiškai, nepalikdamas laiko galvoti apie neigiamus dalykus.
„Šiuo metu įsitraukiau į naują aistrą – futbolo rungtynių įrašų kolekciją. Dabar renku Pasaulio čempionato įrašus“, – pokalbio pabaigoje prisipažino A.Butėnas.
