Sausio 9 d. Atlanto vandenyne pradėjęs formuotis ciklonas, vėliau pavadintas Feliksu, judėdamas į Skandinaviją, išsiskaidė į kelis labai aktyvius ciklonus. Vienas iš jų visa jėga ir užgriuvo Baltijos šalis. Pirminiais vertinimais, „Feliksas“ buvo silpnesnis nei ankstesniais metais mūsų pajūrį nuniokoję uraganai – 1999 m. „Anatolijus“ ar 2005 m. „Ervinas“ – ir padarė mažiau žalos.
Labiausiai nukentėjo I Melnragės krantai, kuriuos jau buvo paardę ir sausio 2-4 d. čia siautę stiprūs vėjai.
Kaip sakė Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento direktorius Algirdas Stankevičius, labiausiai nukentėjo I Melnragės krantai, kuriuos jau buvo paardę ir sausio 2-4 d. čia siautę stiprūs vėjai. Vakar dar nuardyta nuo 4 iki 6 m pajūrio apsauginio kopagūbrio.
Palangoje, į šiaurę nuo tilto į jūrą, pradedant nuo jo pietinės pusės, bangos pasiekė pajūrio apsauginį kopagūbrį ir apardė jį bei jo papėdę, suformuodamos stačius skardžius. Šis kranto ruožas pastarąjį kartą smėliu buvo pamaitintas 2012-aisiais, ir tai padėjo užpernai ir pernai atlaikyti stiprius vėjus ir bangas. Šįsyk pietinė Palangos tilto į jūrą dalis – po ankstesnių daugkartinių pamaitinimų smėliu ir aukšto paplūdimio – visai nenukentėjo. Visame „Olandų kepurės“ ruože aukštos bangos nuardė po 2-5 m papėdės atskiruose skardžio ruožuose.
Audra padarė nuostolių ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Labiausiai nukentėjo pietinis pusiasalio kranto ruožas nuo Alksnynės iki Smiltynės ir ypač Kopgalis. Daugiausia žalos padaryta I Smiltynės gelbėjimo stoties kranto daliai ir Kopgalio kranto ruožui. Bangos daugiau paardė pajūrio apsauginį kopagūbrį atskiruose šiaurinės Nidos, Preilos ir Pervalkos rekreacinių zonų dalyse. Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser žodžiais, Kuršių nerijoje iš viso nuplauta ar apgadinta 19,5 tūkst. kvadratinių metrų pakrantės.
Labiausiai nukentėjo pietinis pusiasalio kranto ruožas nuo Alksnynės iki Smiltynės ir ypač Kopgalis.
Pasak specialistų, šiuo metu pajūryje vertinami tik infrastruktūros nuostoliai. Smėlio praradimo nuostoliai galės būti įvertinti, kai nukris vandens lygis. Mokslininkų duomenimis, prarasto smėlio į krantą grįžta nuo 25-50 proc.
Ketvirtadienį Klaipėdoje lankysis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. Ministras, įvertinęs stichijos padarytą žalą, aptars su specialistais priemones krantams atkurti.
Stiprūs vėjai, įsisukę į miškus, ir čia paliko savo pėdsakų. Preliminariais Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, šalies miškuose išversta apie 30-40 tūkst. kubinių metrų medienos. Bene labiausiai nukentėjo Tauragės urėdijos miškai. Nuostolius skaičiuoja ir Šilutės, Kretingos, Raseinių, Prienų, Marijampolės ir kt. urėdijų miškininkai.
