Gyventojai simbolinę pusės euro auką galėjo skirti užsisakydami pavežėjimo paslaugą mobiliojoje programėlėje. Pasak fondo atstovų, ieškoti naujų įrankių aukojimui verčia nemažėjantis paramos poreikis besitęsiančio karo akivaizdoje, o taip pat – sena svajonė aukojimą paversti visuomenės įpročiu ir natūralia kiekvieno išlaidų eilute.
Iš viso nuo rugsėjo 16 iki sausio 2 dienos buvo surinkti 35792 eurai, trečdalis lėšų jau pasiekė fondą, likusios bus perverstos artimiausiu metu.
„Tai pirmoji mūsų patirtis lėšų rinkimui pasitelkiant mobiliąsias technologijas, tačiau tikrai ne paskutinė – buvome nustebinti šių galimybių, nes planavome kelių savaičių iniciatyvą, tačiau žmonės buvo pasiruošę aukoti ir toliau. Matome, kad buvo tų, kurie aukojo kiekvieną kartą užsisakydami kelionę, tačiau daugiausia paramos vaikams kategoriją rinkosi vis nauji vartotojai. Pasiekėme tiek daug žmonių ir esame dėkingi kiekvienam iš jų”, – sako Justina Kirdeikė, „SOS vaikų kaimai“ projektų vadovė.
Socialinės iniciatyvos metu surinktas lėšas planuojama skirti veikloms, susijusioms su ukrainiečių šeimų psichoemocinės būklės gerinimu (hipoterapija, kaniterapija, teatras vaikams ir suaugusiems, psichologų konsultacijos, ekskursijos ir kita.). Planuojama, kad šiomis veiklomis spės pasinaudoti bent po kartą kiekviena iš SOS vaikų kaimo globojamų Ukrainos šeimų (72 šeimos). Tokiu būdu fondas siekia paremti maksimalų skaičių ukrainiečių ir lėšos būtų panaudotos efektyviai.
Nuo karo Ukrainoje pradžios fondo pagalbos sulaukė beveik 500 humanitarinių pabėgėlių, nors tokia pagalba buvo suplanuota 250 pabėgelių iš Ukrainos – jų skaičius stipriai išaugo pastaraisiais mėnesiais. 94-iems iš jų buvo užtikrinti ne tik baziniai poreikiai bei nukreipimas į socialines paslaugas, bet ir apgyvendinimas.
Pirmosios šeimos buvo įkurdintos „SOS vaikų kaimo“ teritorijoje bei nuomojamame name nuo karo pradžios praėjus vos kelioms savaitėms. Šuo metu fondas rūpinasi 224 vaikais iš jų 217 vaikų lanko mokyklas ir kitas būtinas ūgdymo įstaigas ir 202 suaugusiais, iš kurių 137 jau įsidarbino.
Pastaraisiais metais į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių šeimų geografija išsiplėtė visai netikėtomis kryptimis – t. y. žmonės atvažiuoja iš santykinai ramesnių Kyjivo ir Dnipro sričių.
„Atvyksta daugiau šeimų su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ar didelių sveikatos problemų turinčiais suaugusiais.
Srautas išlieka intensyvus, daugeliui šeimų reikia apgyvendinimo, o sąlygų tą padaryti turime vis mažiau. Visos laisvos vietos jau yra užpildytos – jų atsiranda tik tuomet kai ukrainiečių šeimos išvyksta arba joms jau tapus savarankiškoms“ – pasakoja „SOS vaikų kaimai“ Ekstremalių situacijų projektų vadovė Renata Aleknienė
Jos teigimu, ką tik atvykusieji gauna ir maitinimą, taip pat stengiamasi atsižvelgti į būtinuosius poreikius. Mėnesiai, praleisti karo zonoje, nepraeina be padarinių psichologinei būsenai – yra daug žmonių, patyrusių trauminių išgyvenimų bei turinčių nerimo ar miego sutrikimų, kuriems būtini vaistai ir profesionali pagalba.
„Tai yra nedidelis, bet geras pavyzdys, kaip sėkmingai funkcionuojančios technologijos gali būti panaudotos kilniems tikslams. Kiekvienas iš tūkstančių aukojusių vartotojų tą padarė visiškai sąmoningai, tačiau jeigu ne įprasta paslauga mobiliajame telefone, veikiausiai nebūtų to daręs”, – akcentuoja Andrius Pacevičius, „Bolt” vadovas Lietuvoje.
Jo teigimu, karo pradžioje bendrovė kaip ir daugelis verslų teikė finansinę paramą humanitarinėms organizacijoms, padedančioms Ukrainai, tarptautiniu mastu tam skirta daugiau kaip 5 mln. eurų, tačiau bėgant mėnesiams darėsi aišku, kad šeimų Lietuvoje glaudžiasi vis daugiau, o paramos poreikis – kasdienis. Tai ir pastūmėjo bendram projektui su labdaros ir paramos fondu.
Iki karo Ukrainoje pradžios organizacija „SOS vaikų kaimai“ teikė 6 skirtingas socialines paslaugas vaikams ir šeimoms, o septintąja tapo pagalba nukentėjusiems nuo karo Ukrainos pabėgėliams.