Pareiškėjai skunde nurodė, jog įstatymų leidėjo neteisėtas neveikimas, kai nuo 2013 metų sparčiai keliant minimalią mėnesio algą ir sparčiai didėjant vidutiniam šalies mėnesiniam darbo užmokesčiui, nesant valstybėje ekonominės krizės ir jokios sunkios padėties, teisėjų atlyginimai nebuvo proporcingai didinami, prilygsta teisėjų atlyginimo mažinimui.
Be kita ko, anot jų, tai tuo pačiu yra teismų ir teisėjų nepriklausomumo principo pažeidimas, kas sudaro neteisėtą neveikimą. Šiuo pažeidimu, kaip nurodoma skunde, yra padaryta ir toliau daroma žala visai teismų sistemai, tuo pačiu ir pareiškėjams.
Teismuose nagrinėjamos dešimtys teisėjų skundų dėl atlyginimų, tai yra vienas didžiausių vienu metu pateiktų tokių ieškinių.
Pastaruoju metu šalies teismai susiduria su personalo problemomis. Penktadienį Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė pažymėjo, jog pernai Lietuvos teismuose dirbo mažiausiai teisėjų per visą nepriklausomybės laikotarpį – nors vyko daug atrankų, daugiau teisėjų buvo atleista, nei priimta.
Duomenys rodo, kad teisėjų korpusas traukiasi, tačiau bylų daugėja, jų nagrinėjimo terminai visuose teismuose, išskyrus apylinkių, yra šiek tiek pailgėję, tai susiję su neužpildytais etatais, kitomis priežastimis.
Pasak Nacionalinės teismų administracijos atstovės Rūtos Andriuškaitės, bylos dėl teisėjų atlygio nagrinėjamos teismuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Šiauliuose.
