Moksleivių vizitą organizavo Izraelio ambasada Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybėmis bei siekdama tiesti tiltus tarp Lietuvos ir Izraelio. Tai jau antrasis toks Lietuvos moksleivių vizitas Izraelyje – pirmasis vyko 2018 m. pavasarį.
Kelionės metu moksleiviai susitiko su bendraamžiais iš įvairių Izraelio mokyklų, dalyvavo kultūriniuose ir šviečiamuosiuose renginiuose, susipažino su Tel Avivu, Jeruzale, lankėsi prie Negyvosios bei Galilėjos jūros, kibuce, o Nepriklausomybės dieną pasitiko labai simboliškai – Masados kalno viršūnėje giedodami himną ir išskleisdami Lietuvos vėliavą.
Moksleiviai taip pat aplankė Jad Vašem Holokausto muziejų ir Izraelio užsienio reikalų ministeriją. Dalyviams tai buvo pirmoji tokia išsami pažintis su Izraeliu.
Moksleiviams grįžus, ambasados darbuotoja 15min žurnalisto prašymu pakalbino juos ir šie pasidalino įspūdžiais iš Izraelio.
Su Izraelio jaunimu suvienijo dainos
„Viskas, ką mano akys regėjo šioje kelionėje buvo nuostabu ir neįtikėtina, o pajutau ir supratau dar daugiau. Izraelis daugeliui žmonių siejasi tik su didžiule tragedija – Holokaustu. Iš tiesų ten viskas kitaip. Nuvykus į pažadėtąją žemę atsiveria toks vaizdas – žmonių šurmulys, aplink supa gamta ir seniausi pasaulyje statiniai“, – įspūdžiais dalinosi Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos moksleivė Patricija.
Kitas šios mokyklos moksleivis Narvydas sakė vos išėjęs iš oro uosto pajutęs, kad Izraelis yra visai kitoks nei Lietuva. Taip jis pasijuto dėl oro – gerokai šiltesnio, labiau saulėto ir daug sausesnio negu Lietuvoje.
„Bet tikroji valstybė yra žmonės ir iš Izraelio piliečių išmokome labai daug. Jie yra be galo drąsūs, laisvi bei draugiški. Ne kartą mus užkalbino visiškai nepažįstami žmonės, susidomėję mūsų kelione. Siūlė pagalbą bei noriai padėjo, kai mes to paprašydavome ir tai tikrai džiugino“, – sakė Narvydas.
Narvydas teigė aptikęs ir visai netikėtų panašumų tarp Izraelio ir Lietuvos.
„Teko nustebti, kai paklausus vieno Jeruzalės moksleivio apie didžiausias šalies problemas, išgirdau lygiai tokį patį atsakymą kaip Lietuvoje. Kaip ryškiausią visuomenės ir valstybės problemą jis išskyrė netolerantiškumą ir abejingumą. Tai buvo atsakymas, kurio mažiausiai tikėjausi... O labiausiai mus bei šios šalies jaunimą suvienijo mylimos dainos“, – teigė Narvydas.
Dar vienai šios gimnazijos moksleivei Arinai didžiausią įspūdį paliko nakvynė dykumoje.
„Dykumos vaizdas nepaliks mūsų minčių dar ilgai. Lietuvoje žmogus gali pasigirti, kad pramogai jodinėja žirgu, tačiau, kuris turi šansą pasakyti, jog jojo kupranugariu? Įspūdžiai tuo nesibaigė – su kitais delegacijos nariais šokome, dainavome, juokėmės, netgi prisijungė Izraliečiai iš gretimų palapinių kartu su mumis pasilinksminti“, – pasakojo Arina.
Kitą moksleivę Agnę sukrėtė Jad Vašem Holokausto muziejus.
„Gidė papasakojo sukrečiančias istorijas. Taip pat muziejuje pamatėme įvairių nuotraukų, kurios privertė susimąstyti apie šį tragišką istorijos puslapį. Bet turbūt labiausiai jausmus sukelia viena erdvė, kurioje yra surašyta 6 milijonų nužudytų žydų pavardės“, – sakė Agnė.
Teko pajodinėti kupranugariais
Birštono gimnazijos moksleivė Austėja teigė, kad ją labiausiai nustebino galimybė Izraelio gamtą ir tradicijas pažinti per apsilankymą dykumoje, kuri driekiasi per pusę valstybės.
„ Ten gyvenantys beduinai mus priėmė be galo svetingai, vaišino tradicine arbata, kava, apgyvendino beduinų palapinėse ir netgi leido pajodinėti ant kupranugarių“, – sakė Austėja.
Taip pat Austėjai ir jos grupei didelį įspūdį paliko Negyvoji jūra.
„Trumpam pabėgus nuo Lietuvos šaltuko buvo be galo malonu atsiradus pačiame žemiausiame žemės taške išsimaudyti tokioje druskingoje jūroje, jog net nereikėjo plaukti. Plūduriuodami ir besimėgaudami saulute pažinome Izraelio gamtos reljefą, puikiai praleidome laiką“, – sakė Austėja.
Dar Austėja teigė, kad Lietuvoje likusiems draugams pasakos apie Holono vaikų muziejuje išvystą programą „Dialogas tamsoje“, kurios metu moksleiviai įgijo galimybę susipažinti, su kuo aklieji susiduria kiekvieną dieną.
„Gavome užduotį atpažinti kiekvieną dieną naudojamus daiktus, baldus aklinoje tamsoje. Mūsų vedantysis irgi nieko nematė, nes buvo aklas. Programos pabaigoje pradėjome diskusijas apie mums rūpimus klausimus ir aklojo žmogaus patirtį. Klausti buvo leidžiama net ir asmeninių dalykų apie šią sunkią būtį“, – sakė Austėja.
O kaip labiausiai sukrėtusį renginį Austėja išskyrė apsilankymą žydų, kurie pokario ir vėlesniais metais išvyko iš Lietuvos į Izraelį, bendruomenės namuose vasario 11 d.
„Atvykę ne tik susipažinome su vis dar puikiai lietuviškai kalbančiais izraeliečiais, bet ir išgirdome jų neįprastas, sukrečiančias gyvenimo istorijas apie antrąjį pasaulinį karą, Holokaustą, bendrą lietuvių ir žydų tautų istoriją. Buvome priimti kaip namuose, taigi vakaro atmosfera buvo ideali diskusijoms, bendravimui ir sėmimuisi gyvenimiškos patirties“, – sakė Austėja.
Paprašyta įvardinti didžiausius Izraelio ir Lietuvos skirtumus, Austėja dėmesį pirmiausia atkreipė dėmesį į gamtą – tiek klimatą, tiek temperatūrą, tiek reljefą.
„Vis dėlto smagu, jog tarp gana toli viena nuo kitos esančių valstybių galima rasti ir panašumų: patriotiškumas, jaunimo siekis tobulėti, mokytis, keliauti ir plėsti savo pasaulėratį, bendra istorija ir kultūra“, – apibendrino Austėja.
Izraeliečiai valgo daugiau negu lietuviai
Marijampolietė Karolina, kaip ir ne vienam kitam moksleiviui, iš kelionės labiausiai įsiminė dykumoje praleista diena ir gyvenimas palapinėse.
„Labai nustebau, kai jojome kupranugariais, nes nesitikėjau, kad kada nors gyvenime man bus suteiktas toks šansas“, – sakė ji.
Karoliną nustebino ir žemės ūkio mokykla, į kurią nieko panašaus Lietuvoje ji nematė.
„Šioje mokykloje moksleiviai gauna galimybę užsiimti veiklomis, kurios dažniausiai nėra siejamos su mokykla, pavyzdžiui, gyvulių augimas, slauga ar augalų prižiūrėjimas“, – pasakojo ji.
Įspūdį Karolinai paliko ir Izraelio maistas, daug besiskiriantis nuo lietuviško.
„Lietuviškoje virtuvėje dominuoja bulvės, Izraelio – avinžirniai. Taip pat supratome, kad Izraelio gyventojai yra linkę valgyti daug daugiau negu lietuviai, kadangi suvalgius pusę porcijos programos dalyviai jau buvo visiškai sotūs“, – sakė Karolina.
Nustebino ir lietuviški pėdsakai
Kauno Jono Jablonskio gimnazijos moksleivės Aistės teigimu, jai kelionei labiausiai patiko susipažinti su Izraelio jaunimu. Jos teigimu, vietiniai moksleiviai – daug triukšmingesni ir energingesni nei lietuviai, bet šilti ir svetingi, o charakterių kontrastas vedė prie įdomių diskusijų ir pokalbių.
„Galėjome palyginti nuomones, vertybes, padiskutuoti, o galiausiai ir nepaisant skirtumų ar panašumų tiesiog smagiai praleisti laiką“, – sakė Aistė.
Ją nustebino Jad Vašem memorialas: Aistė sakė nesitikėjusi apie Holokaustą išgirsti tiek naujos informacijos. Nustebino Aistę ir užrašyti žydus gelbėjusių lietuvių vardai.
„Gera žinoti, jog mūsų šalyje vyravo ne tik smurtas, bet ir dosnūs žmonės, pasiryžę paaukoti gyvybę dėl teisybės“, – sakė Aistė.
Kaip ir Austėja, Aistė išskyrė muziejų „Dialogas tamsoje“. „Tai ypatinga patirtis, jokioje kitoje vietoje labiau nesuprasi žmonių su regos sutrikimais nei šiame muziejuje“, – teigė ji.
