Jam šiemet buvo skirta beveik 46 tūkst. litų. Šitokią sumą į rajono vadovo sąskaitą pervedė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Ukmergės skyrius.
Šio skyriaus direktorius Šarūnas Prušinskas ir jo pavaduotoja pensijoms Rima Meškienė, vadovaudamiesi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno 2-ojo teritorinio skyriaus vedėjo Vytauto Ambrazo šių metų kovo 18-ąją išduota darbingumo lygio pažyma, A.Kopūstui išmokėjo netekto darbingumo pensiją nuo 2007 metų gegužės 1-osios.
Ši pažyma skelbia, kad A.Kopūstas nuo 2007 metų kovo 29-osios iki šių metų liepos 2-osios yra netekęs 60 proc. darbingumo.
Pagal įstatymus, „Lietuvos ryto“ teigimu, pensijos gali būti skiriamos ir nepriemokos skaičiuojamos už vienus metus. Jei kreipiamasi po ilgesnės pertraukos, pinigai išmokami, jei ji nėra ilgesnė nei treji metai. „Sodros“ Ukmergės skyriaus vadovai atgaline data merui padarė išimtį: leido pinigus išmokėti po daugiau nei ketverių metų.
A.Kopūstui antra neįgalumo grupė dėl bendro pobūdžio sveikatos sutrikimo buvo paskirta nuo 1999 metų vasario. Vyras kasmet ar kas dvejus metus lankydavosi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, kur prasitęsdavo netekto darbingumo pažymą.
Nuo 2007 metų balandžio iki šių metų kovo A.Kopūstas šioje tarnyboje nebepasirodė, taigi pažymos „Sodros“ Ukmergės skyriaus nepasiekė. Tų pačių metų balandį Ukmergės valstiečių liaudininkų lyderis A.Kopūstas buvo išrinktas rajono meru.
Prieš tai jis irgi trejus metus vadovavo rajonui, nes turėjo pakeisti staiga mirusią savo partijos kolegę, tuometę rajono merę Janiną Akstinavičienę.
„Viskas padaryta teisingai, ne atgaline data. Aš pats per savo žioplumą ir darbus nepateikiau „Sodrai“ reikiamų dokumentų. Kai šiemet, po ketverių metų, patikrinau sąskaitą, į kurią turėjo būti pervedama netekto darbingumo pensija, pamačiau, kad ji tuščia. Kreipiausi į „Sodrą“, pradėjau aiškintis, pasiėmiau darbingumo lygio pažymos dublikatą. Skirti man nepriemoką ar ne už tokį laikotarpį, matyt, sprendė ne vietiniai „Sodros“ darbuotojai, o vilniečiai“, – aiškino šiuo metu atostogaujantis A.Kopūstas.
Iki 2007 metų jis kas mėnesį gaudavo apie 800 litų pensiją dėl neįgalumo, o dabar ji yra išaugusi iki daugiau nei 1 000 litų.
Šių metų liepos pradžioje pensinio amžiaus sulaukęs A.Kopūstas pasirinko ne senatvės, o netekto darbingumo pensiją, kuri jam bus mokama iki mirties. Tokią pensiją gaunantys ir dirbantys pensinio amžiaus žmonės gali džiaugtis, kad pagal įstatymus ji nėra sumažinama, skirtingai nei senatvės.
Senatvės pensija, nelygu gaunamos darbo pajamos, gali būti apkarpyta net iki 70 proc. A.Kopūsto atlyginimas – daugiau negu 3,4 tūkst. litų į rankas.
„Sodros“ direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu teigė, kad atgaline data netekto darbingumo pensija gali būti mokama už ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį.
„Jei žmogus po tam tikros pertraukos kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir ši pripažįsta, kad asmuo iki to laiko buvo nedarbingas, netekto darbingumo pensija atgaline data gali būti sumokėta už ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir nepriemokos išmokėjimo priima „Sodros“ teritoriniai skyriai“, – sakė ji.
Papildyta. 15min.lt redakcija gavo A.Kopūsto laišką. Pateikiame jį skaitytojams.
Pensija už ketverius metus buvo nemokėta dėl „Sodros“ klaidos.
Ruošiamas prašymas Duomenų apsaugos inspekcijai išsiaiškinti, kas paviešino informaciją apie sveikatos būklę
2011 m. lapkričio 10 d. „Lietuvos ryte“ pasirodė žurnalistės Daivos Zimblienės straipsnis „Užuomarša meras staiga praturtėjo“. Jame kalbama apie mano greitą praturėjimą iš neįgalumo pensijos. Straipsnyje teigiama neva ją man skiriant buvo pritaikomos išimtys ir tai gali būti vietinio „Sodros“ skyriaus vadovo padėka. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad straipsnyje buvo pateikta tikrovės neatitinkančių faktų bei be mano leidimo paskelbti asmeniniai duomenys apie sveikatos būklę.
Išimčių nebuvo
„Sodros“ direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu pasisakė, kad netekto darbingumo pensija atgaline data gali būti sumokėta už ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Tačiau nepaminėta, kad šis apribojimas taikomas apibrėžtoje situacijoje – kai dėl pensijos laiku nesikreipia pats apdraustasis.
Įstatyme numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo skyrius, mokantis pensiją, privalo iš anksto informuoti pensininką apie pensijos skyrimo termino pasibaigimą. Priminimo, kurio visuomet sulaukdavau, negavau, todėl pamiršus dokumentai nebuvo pateikti. Kadangi priminimas nebuvo atsiųstas, delsimas mokėti pensiją laikytas „Sodros“ klaida. Įstatyme aiškiai apibrėžta, kad pensijos laiku negavus dėl „Sodros“ kaltės, pensija išmokama už visą laikotarpį, t.y. – trejų metų apribojimas nėra taikomas.
Sprendimą palaimino valdyba
„Sodros“ direktoriaus patarėja J. Skinulytė-Niakšu taip pat teigė, kad sprendimus dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo ir nepriemokos išmokėjimo priima „Sodros“ teritoriniai skyriai. Šį sprendimą priėmė teritorinis skyrius Ukmergėje, tačiau nebuvo paminėta, kad jį peržiūrėjo ir „Sodros“ valdyba – ji pastabų neturėjo.
Labai gaila, kad „Sodros“ atstovės komentaras įnešė daug painiavos ir suteikė prielaidų manyti, kad vietinis Ukmergės skyrius man pensiją skyrė kaip padėką, o ne dėl to, kad ji turi būti išmokėta. Kad neliktų klaustukų, kreipsiuosi į „Sodros“ valdybą ir prašysiu paaiškinti, kodėl taip neatsakingai, neįsigilinus į situaciją ir klaidinant visuomenę, teikiami komentarai.
Asmeniniai duomenys – prieinami bet kam?
Viešų asmenų gaunamų pajamų viešinimas – užtikrina skaidrumą. Tačiau labai apmaudu, kad nesibaiminant peržengti asmens duomenų saugojimą reglamentuojantį įstatymą, procentais viešai buvo narstoma mano sveikatos būklė bei nedarbingumo lygis. Kyla daug klausimų, kas ir kokiu tikslu viešina įstatymais saugomas „Sodros“ bylas, taip pat – kas žurnalistei be mano sutikimo pateikė neskelbtiną informaciją apie mano neįgalumo lygį bei terminus? Negaliu užsimerkti prieš tokį šiurkštų įstatymo pažeidimą, todėl nedelsdamas kreipsiuosi į Duomenų apsaugos inspekciją, kad ji išsiaiškintų apie asmens duomenų tvarkymo pažeidimus.
