Pasak šią savaitę ECDC išplatintos informacijos, nuo skiepijimo pradžios bendras ES/EEE šalyse pilnai paskiepytų gyventojų procentas įvairiose šalyse svyruoja nuo 28,7 iki 83,5 proc. gyventojų bei pasiskiepijusių stiprinamąja (busterine) vakcinos doze procentas siekia nuo 7,4 iki 62,9 proc. gyventojų.
Kaip atrodo Lietuva?
Žemiausias pilnai pasiskiepijusių gyventojų procentas yra Bulgarijoje (28,7 proc.) ir Rumunijoje (41,2 proc.) ir šiose šalyse yra mažiausiai pasiskiepijusių stiprinamąją doze – atitinkamai 8,1 ir 7,4 proc.
Didžiausios pilnai pasiskiepijusių gyventojų apimtys yra Maltoje (83,5 proc.), Portugalijoje (83,1 proc.), Danijoje (81,2 proc.), o stiprinamąja doze daugiausiai pasiskiepijusių Islandijoje (62,9 proc.), Maltoje (62,5 proc.), Danijoje (60 proc.). Lietuvoje, ECDC duomenimis, pilnai pasiskiepijusių yra 67 proc. ir 29,4 proc. gavę stiprinamąją dozę. Kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje pilnai pasiskiepijusių gyventojų yra mažiau – atitinkamai 57 proc. ir 62,2 proc. bei stiprinamąja dozę gavusiųjų taip pat žemesnis procentas nei Lietuvoje – atitinkamai 25,2 proc. ir 20,1 proc. gyventojų.
Lietuvoje, ECDC duomenimis, pilnai pasiskiepijusių yra 67 proc. ir 29,4 proc. gavę stiprinamąją dozę. Kaimyninėse Lenkijoje ir Latvijoje pilnai pasiskiepijusių gyventojų yra mažiau – atitinkamai 57 proc. ir 62,2 proc.
Iš viso, iki 2022 m. sausio 23 d. ES/EEE šalyse buvo panaudota daugiau nei 827 mln. vakcinos dozių paskiepijant 317 mln. žmonių pagal pilną skiepijimo kursą bei daugiau nei 198 mln. asmenų jau paskiepyti stiprinamąja vakcinos doze. Ši informacija apima visas ES/EEE šalis.
Pasak ECDC pranešimo, pagal pasiskiepijusių amžiaus grupes stebimi reikšmingi skirtumai. Suaugusiųjų (18 m. ir vyresnių) pilnai pasiskiepijusių ES/EEE šalių aprėptis siekia 81,4 proc. (diapazonas: 34,3–94,5 proc.), o stiprinamąja doze – 51,8 proc. (diapazonas: 9,1–79,6 proc.) gyventojų. Tačiau skiepijimo pažanga įvairiose šalyse skiriasi, o trijose šalyse (Bulgarijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje) gyventojų vakcinacijos pagal pilną skiepijimosi kursą aprėptis vis dar mažesnė nei 50 proc.
Pagal vyresniųjų amžiaus grupės, t.y. 60 metų ir vyresnių ES/EEE šalių suaugusiųjų, pasiskiepijusių pagal pilną vakcinacijos kursą aprėptis pasiekė stabilų lygį – 90,8 proc. Tačiau jaunesnių suaugusiųjų vakcinacijos lygis vis dar auga lėtai: tarp 18–24 m. asmenų vakcinacijos aprėptis siekia 73,3 proc., tarp 25–49 m. asmenų – 78 proc., o tarp 50–59 m. asmenų – 85,1 proc. Taip pat tarp skiepijimo kriterijus atitinkančių paauglių ir vaikų (jaunesnių nei 18 metų) skiepijimų aprėptis siekia 18,6 proc. (duomenys iš 29 šalių), tarp 15–17 metų vaikų – 70,2 proc. ir tarp 10–14 metų amžiaus vaikų – 34,8 proc. (duomenys iš 17 valstybių). Tarp 60 metų ir vyresnių suaugusiųjų vidutinė pasiskiepijusių sustiprinančiąja doze aprėptis pasiekė 78,4 proc. (diapazonas: 11,8–96,1 proc.; duomenys iš 28 valstybių).
-
Statistikos departamentas: vakcinacija pirmąja doze beveik sustojo
-
„NY Times“ neigia NBA legendos tauškalus: ne, atletai nemiršta dėl vakcinų
-
„Pfizer“ prašo JAV suteikti leidimą skiepyti nuo COVID-19 jaunesnius kaip 5 metų vaikus
-
SAM: skiepijančios gydymo įstaigos ir vaistinės gaus paskatą už kiekvieną paskiepytą žmogų
-
Lietuva perleido Kiprui 117 tūkst. „Comirnaty“ vakcinos dozių
Skiepijimo ES/EEE šalyse strategijos
Visos ES/EEE šalys siūlo skiepyti 12 metų ir vyresnius asmenis, o 23 šalys (iš 26) – ir visus 5–11 metų vaikus. Dvidešimt dvi šalys turėjo atitinkamų vakcinų rekomendacijas, skirtas tam tikroms gyventojų grupėms. Taip pat šalys dažniausiai turėjo specifines vakcinų (konkrečių vakcinų) rekomendacijas atitinkamoms amžiaus grupėms.
Visos 30 ES/EEE šalių rekomenduoja stiprinančiąją vakcinos dozę asmenims, kurių imuninė sistema nusilpusi. Dauguma ES/EEE valstybių (19 iš 30) rekomenduoja revakcinuotis visiems 18 metų ir vyresniems suaugusiems, o viena rekomenduoja skirti jas prioritetinėms asmenų grupėms, įskaitant 40 metų ir vyresnius asmenis.
Dešimt šalių rekomenduoja stiprinamosiomis dozėmis skiepyti paauglius.
Kai kurios šalys kvietė skiepytis už atlygį, o daugelis šalių iš norinčių patekti į atitinkamas erdves/renginius reikalauja skiepų pažymėjimų.
Devyniolika šalių pakeitė savo skiepijimo strategiją, atsižvelgdamos į omikron atmainos cirkuliaciją, bei dauguma šalių sutrumpino stiprinamosios dozės skyrimo laiką po pilno vakcinacijos kurso ir suintensyvino visuomenės informavimą. O kai kurios šalys visuomenės informavimą apie stiprinamąją dozę įtraukė į vakcinacijos nuo gripo komunikacijos kampanijas. Lietuva pateikė informaciją, jog pastaruoju klausimu dar vyksta diskusijos.
Daugumoje šalių skiepai nėra privalomi. Šešiose šalyse (Prancūzijoje, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Latvijoje ir Lenkijoje) nustatytas privalomas skiepijimas skirtingoms gyventojų grupėms, visų pirma sveikatos ir slaugos paslaugas teikiantiems darbuotojams.
ECDC apžvalgoje pažymima, kad daugelis šalių stengiasi pasiekti tas gyventojų grupes, kuriose skiepijimo aprėptys vis dar žemos, pvz., pažeidžiamas grupes ir jaunimą.
Šalys taiko įvairias strategijas, siekdamos didinti skiepų priimtinumą akcentuojant darbą su abejojančiais dėl skiepų. Skiepijimo strategijos apima įvairias priemones: mobiliosios skiepijimo komandos, tikslinė komunikacija, informavimo iniciatyvos ir tarpsektorinė partnerystė vykdomoms intervencijoms bendruomenės lygiu ir kt. Kai kurios šalys kvietė skiepytis už atlygį, o daugelis šalių iš norinčių patekti į atitinkamas erdves/renginius reikalauja skiepų pažymėjimų.
