„Taigi jie viską žinojo. Jie rodė vietą – apylanką. Gatvė tai uždaryta. Nuėmė šlagbaumus, kurie buvo, krūmus išnaikino, kur buvo priaugę ant keliuko, viską žinojo. Be jų žinios niekas nieko nebūtų darę“, – antradienį Klaipėdos apygardos teisme sakė advokatas Adomas Liutvinskas.
„Mes sakom, jei mes nekalti, to ir sieksim – išteisinimo, nes kitų variantų nematau“, – teigė gynėjas.
G. Matulevičius ir M. Karpičius kaltinami, jog siekdami turtinės naudos, galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi bei pažeisti aplinkos apsaugos priežiūros taisykles ir kitus teisės aktų reikalavimus.
Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai.
Anot prokuratūros, už 1,72 km ilgio kelio atkarpos tvarkymą atsakingi kaltinamieji, žinodami, kad projekte nėra numatytos galimybės panaudoti seną asfaltą, o rekonstrukcijos metu susidarančios statybinės atliekos privalo būti perduotos atliekų perdirbėjui, galimai organizavo šios statybinės atliekos neteisėtą panaudojimą saugomose teritorijose.
„Akordas 1“ vadovas G. Matulevičius teigė suvokiantis raštiškai sudėliotus kaltinimus, tačiau kuo iš tiesų yra kaltinimas teigė „kaip ir nesupratau“. Vyras sakė neprisipažįstantis kaltu ir parodymus ketina duoti po visų liudytojų, pats paskutinis.
„Teisinė logika ir aplinkybės ką kita mums sako. Straipsnius suprantu“, – apie kaltinimus sakė M. Karpičius. Jis taip pat savo parodymus ketina išdėstyti įrodymų tyrimo pabaigoje.
Išpylė su kenksmingomis medžiagomis
Kaip antradienį teisme sakė Klaipėdos apygardos prokuroras Donatas Blinstrubis, išpylus atliekas saugomoje teritorijoje buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniam, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei.
D. Blinstrubis teisme vardijo, jog išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto į aplinką pateko kenksmingos medžiagos – arsenas, švinas, chromas, varis, cinkas ir kitos. Šios medžiagos vardintos šimtosiomis ir tūkstantosiomis kilogramo dalimis.
Pasak prokuroro, dėl šių atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas. Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.
„Žalos dydį nustato specialistai, vertindami visas aplinkybes. Be jokios abejonės įtakos žalos dydžiui turėjo, kad neteisėti veiksmai buvo padaryti saugomoje teritorijoje“, – žurnalistams sakė D. Blinstrubis.
Advokatas D. Liutvinskas po posėdžio žurnalistams teigė bandęs suskaičiuoti, kiek kenksmingų medžiagų iš tiesų pateko į aplinką ir sudėjęs šimtąsias ir dešimtąsias medžiagų dalis gavęs 49 kilogramus – „gerą pusmaišį“.
„O ką ten asfalto nėra? A yra asfaltas? Ten visko yra. (Neringoje, red. past). Vizualinė tarša – tokia sąvoka įdėta, tamsus asfaltas ir vizualinė tarša. Ten visokių keliukų yra. Čia šita byla teisinis nesusipratimas, mano galva“, – žurnalistams sakė gynėjas.
Anot A. Liutvinsko, kalbama apie žemei padarytą žalą, tačiau pati žemė nebuvo tirta, imti tik asfalto mėginiai.
Trečiadienį posėdyje parodymus turėtų duoti iškviesti liudytojai.
