Autobusą, padabintą Jonui skirtu sveikinimu, atvairavęs „Kautros“ generalinis direktorius kartu su kolegomis pasveikino jubiliatą jo darbo vietos kieme.
Nuskambėjo puikiai visiems žinomos dainos žodžiai: „Penkiasdešimt metų – tai labai mažai“. J.Viselga net nenutuokė, kad bus ir kaip bus sveikinamas – kolegos planą laikė paslaptyje. Dispečeriui buvo įteiktos dovanos bei specialus riboto leidimo įmonės ženkliukas.
„Kai pažvelgi atgal, laikas labai greitai prabėgo. Atrodo, dar neseniai pradėjau darbą įmonėje, o va jau kolegos su balionais ir autobusu sveikina. Metų, atrodo, nemažai, bet nesijaučiu toks ir senas“, – juokėsi Jonas.
„Neeilinė proga, tad ir neeilinis sveikinimo „atvirukas“. Autobusas, papuoštas šiuo linkėjimu, važinės dar kurį laiką po Lietuvą. Džiaugiamės, kad Jonas tiek metų skyrė dirbdamas mėgiamą darbą. Labai vertiname jo atsidavimą ir profesionalumą“, – kalbėjo „Kautros“ marketingo vadovas Mindaugas Sakalauskas.
„Ką dabar daryti?“, – neramiai pasveikintas mindžikavo Jonas.
„Balių daryti“, – jam atsakė generalinis „Kautros“ direktorius.
Visi nusijuokė. Kol dispečerinėje buvo pjaustomas tortas, su J.Viselga prisėdome pasikalbėti ramiame medicinos punkte. Trumpai susimąstęs, Jonas prisipažino: „Žinote, aš per tuos visus metus nė karto negavau pravaikštos, neėmiau biuletenio“. Tą patvirtino ir į kabinetą trumpam užėjusi įmonės medikė. Pasak jos, Jonas – tikrų tikriausias sveikuolis.
„Nesijaučiu sveikesnis už kitus. Kartais mane pykdo darbuotojai, kurie nusičiaudėja ir jau tvirtina, kad viskas, serga. 20 metų aš net slogos neturėjęs“, – ranka mostelėjo Jonas.
Ši šventė – pati rimčiausia
Paklaustas, kaip jaučiasi tokį šventišką rudenį (gimtadienį Jonas mini rugsėjo 5 dieną), Jonas atsakė, kad šis jubiliejus jam – pats didžiausias gyvenime.
„Dažniausiai dirbu per gimtadienį. Tad nelabai švenčiu. Kukliai. O čia jau gimtadienis rimtas. 50 metų. Ar nujaučiau, kad sveikins? Pribijojau truputį. Buvo vairuotojas pasveikintas stoty neseniai. Tačiau ryte atėjęs apsidairiau, – ramu.
Nelabai kaip jaučiuosi tokiais atvejais. Neįprastas man dėmesys. Scenoje atsistojęs negalėčiau ką pasakyti“, – šyptelėjo kuklusis pašnekovas.
Bendras jo darbo stažas – 54-eri metai. Jonas prisipažino esantis pastovumo šalininkas. Juk kai prisiriši prie kolektyvo, kaip jį gali palikti?
O kad pabėgti iš „Kautros“ – niekad negalvojau. Nė minties.
„Anksčiau buvo tik vyriškas tas kolektyvas, kai vairuotoju dirbau. Dabar ir šaunių moterų pas mus jau yra. Pagarbą jaučiu kolegoms. Tikrai nesinori išeiti ir ką pakeisti. Buvau sulaukęs pasiūlymų kilti karjeros laiptais autobusų parke, bet pripratęs buvau prie to, ką turėjau. O pabėgti iš „Kautros“ niekad negalvojau. Nė minties. Nepritariu, kad viską reikia keisti kas septynerius metus. Nematau jokio gerumo tuose, kurie kaitalioja darbus ir ateina vyresnio amžiaus dirbti į įmonę“, – prisipažino J.Viselga.
Laisvalaikiu drožinėja
Jonas Viselga įmonėje darbą pradėjo dar 1968 metais. Pirmas darbas „Kautroje“ buvo už autobuso vairo. Vėliau 25-erius metus išdirbo mechaniku (baigęs mašinų eksploatacijos mokslus), o pastaruosius trylika metų dirba dispečeriu.
Bent jau per atostogas Jonas kiek pailsi. Yra priverstas tai daryti. Paklaustas, kuo užsiima tuo metu, kai apie darbą negalvoja, pašnekovas įvardijo savo talentą.
„Tiesą pasakius, nelabai sugebu atostogauti. Žmona mėgsta keliauti, o aš ne. Ką veikiu? Tašau iš medžio. Štai šeimos sodyboje už Karmėlavos stovi mano pagamintos pelėdos. Sode niekad darbo netrūksta. Kažkada dirbau ir su gintarais – parduotuvei gaminau papuošalus“, – prisipažino J.Viselga.
Neįtikėtina, tačiau Jonas savo darbovietei „Kautrai“ net paminklą iš akmenų pastatė.
„Jis pusantro metro aukščio. Apačioje – girnų akmuo. Aukščiau – bronzinė lentelė, kurioje įrašyta „Kautra“. Kitoje lentelėje įrašytas skaičius 50. Daugiau nei metus gaminau. Vis tinkamų akmenų trūkdavo ar ko kito. Viršuj dar paukštis, kuris vandenį vasarą pilsto. Skylėje dega ugnis. Elektrinė. Kam skyriau paminklą? Beveik visi paminklus sau statosi. Na, aš ne toks įžymus“, – demonstruodamas nuotrauką, pašmaikštavo J.Viselga.
Jonui ne kartą buvo įteiktos įmonės padėkos, o prieš kelerius metus Kauno miesto savivaldybėje – ir J.Vileišio medalis. Kol kas jis yra antrasis darbuotojas, „Kautroje“ išdirbęs daugiau nei 50 metų. Rugpjūčio 15 dieną su tokia proga sveikintas vilkaviškietis autobuso vairuotojas Sigitas Sakalauskas.
„Man darbovietė – pirmi namai. Čia tiek daug laiko praleista. Bendri reikalai, bendri interesai. Puikūs kolegos. Dirba nelengvai jie, bet gerai. Patinka drausmė, tie, kurie jos laikosi. Baisiai nemyliu tų, kurie grafikus pažeidinėja“, – prisipažino J.Viselga.
Jono sūnus – karininkas, o dukra dirba švietimo sistemoje.
