Taip Antanas Bubnelis BNS komentavo penkiasdešimties Seimo narių ir daugiau kaip šimto kultūros bei mokslo atstovų raginimą prezidentui paremti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos veiklą.
„Prezidentas visuomet atidžiai įsiklauso į visuomenės, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų nuomonę“, – teigė A.Bubnelis.
„Taivane gyvena daugiau nei 23 mln. žmonių, jiems gerai pavyksta susitvarkyti su koronaviruso plėtra, nėra fiksuojamos pakartotinės plitimo bangos. Taivano patirtį kovojant su koronavirusu verta išgirsti visam pasauliui, todėl būtų neteisinga ignoruoti ją pasauliniame kontekste“, – teigė jis.
„Tačiau formaliai PSO narėmis gali būti tik JT narės, o Taivanas tokia nėra. Nepaisant to, galimas ekspertinis ir praktinis bendradarbiavimas suvaldant pasaulinę COVID-19 plitimą ir Lietuva remia tokį bendradarbiavimą“, – pridūrė prezidento atstovas.
Taivano narystę šioje Jungtinių Tautų organizacijoje blokuoja Kinija – šios šalies komunistinė valdžia neatsisako grasinimų jėga gauti salos kontrolę, o paramą Taivanui kritikuoja kaip kišimąsi į jos vidaus reikalus.
Viešo kreipimosi autoriai pakvietė prezidentą G.Nausėdą „aukščiausiu lygiu remti Taivano įtraukimą į Pasaulio sveikatos organizacijos susitikimus, veiklas bei mechanizmus ir palaikyti jo visateisį dalyvavimą Pasaulio sveikatos asamblėjoje“.
Jie taip pat paragino prezidentą inicijuoti imtis priemonių, kad Taivanas galėtų dalyvauti kitų Jungtinių Tautų organizacijų veikloje, inicijuoti Lietuvos ekonominės atstovybės Taivane atidarymą ir kelti Taivano pripažinimo klausimą Europos Sąjungoje.
Kreipimosi autoriai teigia, kad Lietuva solidarumą Taivanui turėtų parodyti įvertindama jo pažangą kovojant su koronaviruso plitimu, taip pat Taivano paramą Lietuvai sovietinės okupacijos metais ir atkuriant nepriklausomybę.
„Nors Taivano reakcija į koronaviruso pandemiją cituojama kaip pasaulinis gerosios praktikos pavyzdys, Kinija trukdo Taivanui dalyvauti Pasaulio sveikatos organizacijoje net stebėtojo teisėmis, dalytis gerąja patirtimi ir laiku gauti kovai su pandemija svarbią informaciją“, – rašoma laiške.
„Manome, kad dabar, praėjus trims dešimtmečiams po Kovo 11-osios, Lietuva pati yra pribrendusi pademonstruoti savo įsipareigojimą pamatinėms konstitucinėms laisvės ir demokratijos vertybėms, išreikšdama panašią paramą Taivanui“, – teigia autoriai.
Pasak jų, Lietuvos politinių ir diplomatinių santykių su Taivanu plėtra taip pat būtų „gera proga glaudinti bendradarbiavimą“ su Jungtinėmis Valstijomis.
Laišką pasirašė 50 parlamentarų, įskaitant Seimo vicepirmininką „valstietį“ Arvydą Nekrošių, opozicijos lyderį konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį ir liberalų vadovę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Prie jų prisidėjo dešimtys žinomų kultūros, mokslo ir meno žmonių, tarp jų – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Vilniaus universiteto profesoriai istorikai Alfredas Bumblauskas, Marija Drėmaitė, filosofas Alvydas Jokubaitis, psichologė Danutė Gailienė, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Zigmas Lydeka, Šarūnas Liekis, Gintautas Mažeikis.
Vienas iš kreipimosi autorių konservatorius parlamentaras Mantas Adomėnas teigia, kad Taivanas šiomis dienomis pasauliui rodo pavyzdį, kaip kovoti su koronavirusu, tačiau Kinija blokuoja jo priėjimą prie tarptautinių organizacijų informacijos ir išteklių.
„Lietuva pati yra buvusi tokioje situacijoje – niekieno nepripažįstama, blokuojama milžiniško agresyvaus režimo. Manau, kad dabar yra toks Islandijos momentas, kai Lietuva gali padaryti drąsų, pranašišką veiksmą padėdama Taivano tarptautiniam pripažinimui. Tai būtų pergalė ne tik Taivanui, senam Lietuvos laisvės rėmėjui, bet ir visam laisvajam demokratiniam pasauliui“, – BNS sakė M.Adomėnas.
Jo teigimu, viešas laiškas Prezidentūrai perduotas trečiadienio rytą.
Tokio pobūdžio iniciatyvos paprastai griežtos Kinijos valdžios atstovų reakcijos.
Lietuvos Vyriausybė kaip ir daugelis kitų pasaulio šalių oficialiai nepripažįsta Taivano nepriklausomybės ir laikosi „vienos Kinijos“ politikos.
