Pareiškėjas – Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas prašė ištirti Respublikos Prezidento dekreto atitiktį Konstitucijai, Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, rašoma KT pranešime.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Sprendime atkreiptas dėmesys į tai, kad valstybiniu apdovanojimu apdovanotas J. Borisovas tyčinį nusikaltimą padarė po to, kai Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas buvo pripažintas netekusiu galios, ir galiojo Valstybės apdovanojimų įstatymas.
Tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutyli ir nevertina Valstybės apdovanojimų įstatymo santykio su ginčijamu Respublikos Prezidento dekretu. Valstybės apdovanojimų įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad jeigu apdovanotųjų veika žemina apdovanotojo vardą, Respublikos Prezidentas gali išbraukti šiuos asmenis iš ordinų kavalierių ar medaliais, kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo, o jie įteiktus apdovanojimo ženklus ir apdovanojimo dokumentus privalo grąžinti ordinų kancleriui. Taigi Valstybės apdovanojimų įstatymas taikomas ne tik pagal šį įstatymą apdovanotiems asmenims, bet ir asmenims, kurie ordinais ar medaliais buvo apdovanoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, pagal Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymą.
Prašyme nutylėti ir 2003, 2004, 2007 m. Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose konstatuota, kad: Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų; Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai yra poįstatyminiai teisės aktai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais ir negali jiems prieštarauti; įstatymu gali būti nustatyti ir tam tikri formalūs kriterijai, kurių neatitinkantis asmuo negali būti apdovanotas valstybiniais apdovanojimais arba, jeigu jis yra apdovanotas, turi netekti to valstybinio apdovanojimo; apdovanojimas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu – tai ne asmens, tegul ir turinčio neabejotinų nuopelnų Lietuvai, teisės ar teisėto lūkesčio įgyvendinimas.
Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas savo prašymą grindžia ne tais motyvais, kuriuos nurodo, taigi prašymas yra fiktyvus.
Konstitucinio Teismo įstatyme numatyta, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitikimą Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Remiantis šia nuostata nuspręsta atsisakyti nagrinėti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo prašymą dėl Respublikos Prezidento 2006 m. gruodžio 22 d. dekreto atitikties Konstitucijai ir įstatymams.
