Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“, G.Seikalis nagrinėja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo. Kelerius metus trunkantis teismo procesas pirmadienį baigėsi akibrokštu, kuris suglumino ne tik abi besibylinėjančias puses, bet ir G.Seikalio kolegas.
Teisėjas nusprendė nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes esą negali būti objektyvus dabartinei valdžiai, kuriai atstovauja ir A.Sadeckas.
Kelerius metus trunkantis teismo procesas pirmadienį baigėsi akibrokštu, kuris suglumino ne tik abi besibylinėjančias puses, bet ir G.Seikalio kolegas.
„Žvelgiant į valdančiuosius, kurie save laiko visuomenės elitu, savo blizgučiais, meilužėmis ir medžioklėmis Afrikoje besipuikuojantiems „Gyvenimo būde“, atrodo, kad didžiajai daliai jų žodžių sąskambis Teisinė valstybė yra toks pat įstabus ir nesuprantamas, kaip Mambujambu genčiai skardinė nuo konservų“, – neskundžiamoje nutartyje dėsto 50 metų teisėjas.
Dokumente jis pridūrė, kad „grupė marginalų netgi išmąstė, kad tauta jiems suteikė mandatą nevykdyti Konstitucinio teismo sprendimų. Tą pačią nuostatą atkartojo valstybės premjeras, neseniai pareiškęs, kad teisėjams bylinėtis teisme dėl neišmokėtų atlyginimų yra neetiška“.
Nutartyje teigiama, kad „šios kadencijos Seimas savo veiklos metu parodė visišką nesugebėjimą spręsti įsisenėjusias teismų problemas, o kai kurie Seimo veiksmai teismų atžvilgiu dvelkia neslepiamu cinizmu ar atviru priešiškumu“.
Pasak dienraščio, tokį protestą audringai aptarinėjo teisėjai. Daugelis jų pripažino, kad šitokios nutarties sulaukęs ieškovas galėtų kreiptis į Žmogaus teisių teismą ir bylą lengvai laimėtų.
Tokia teismo nutartis pribloškė ir A.Sadecką. Jis dokumentą vadino politiniu manifestu, kuris gali sukelti rimtų teisinių pasekmių: „Blaiviu protu sudėtinga komentuoti šio teisėjo nusišalinimo nuo bylos motyvus“.
„Matyt, G.Seikaliui trūko kantrybė. Gal jis jau turėtų pailsėti“, – priblokštas kalbėjo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas, paklaustas, ar teismo tribūna sau aktualioms problemoms spręsti pasinaudojęs teisėjas gali toliau eiti pareigas.
Komiteto vadovas aiškino, kad dėl teisme priimamų sprendimų teisėjas negali būti baudžiamas, bet gali būti atliekamas jo veiklos vertinimas. J.Sabatauskas įsitikinęs, kad teisėjas pasirinko netinkamą protesto formą – nutartyje išdėstytas nuoskaudas jis pirmiausia turėjo išsakyti teisėjų savivaldos institucijose.
Teisėjų tarybos pirmininkė Laima Garnelienė tvirtino, kad G.Seikalis bus kviečiamas į Teisėjų tarybą. Neatmetama, kad šiam teisėjui gali būti iškelta drausminė byla.
L.Garnelienė teigė, kad anksčiau G.Seikalis į tarybą dėl nutartyje keliamų problemų nesikreipė: „Manau, kad teisėjas savo nuoskaudas išliejo ne ta forma ir ne toje vietoje, juk teismo nutartis – procesinis dokumentas. Taip negalima“.
