AP atpasakoja istoriją, kaip du klaipėdiečiai paaugliai, apsirengę karo laikų vermachto ir raudonosios armijos uniformomis šiemet pasirodė Jūros šventės šurmulyje. Tą jie yra darę ir anksčiau, tačiau šį kartą, pasirodo, pažeidė naują įstatymą, draudžiantį sovietinės ir nacistinės simbolikos demonstravimą viešų susibūrimų vietose. AP taip pat praneša, kad teismo sprendimo laukiama penktadienį.
Įstatymas, priimtas prabėgus 17 metų po to, kai Lietuva ir jos Baltijos kaimynės ištrūko iš pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, supykdė Maskvą, kadangi pjautuvą su kūju prilygino svastikai, rašo AP. Naujienų agentūra pabrėžia, kad įstatymas sulaukė kritikos ir Lietuvoje, o už nusižengimą sulaikyti jaunuoliai Germanas Musychinas ir Audrius Petreikis sulaukė visuomenės užuojautos.
„Mes nešlovinome Hitlerio ar Stalino, tik dalyvavome kasmetinėje Jūros šventėje ir norėjome žmonėms parodyti, kaip atrodė kareiviai, kurie buvo okupavę mūsų šalį prieš daugelį metų. Visiems tai patiko ir daugelis žiūrovų nusifotografavo su mumis“, – AP cituoja septyniolikmetį A.Petreikį.
Antirusiškos nuotaikos nulėmė rinkimų rezultatus
„Žinoma, šis įstatymas gali varžyti kai kuriuos žmones, tačiau jeigu žvelgtume plačiau, turėtume prisiminti, kas slypi už šių simbolių – brutalus režimas, atsakingas už milijonų žmonių mirtis Lietuvoje ir Europoje“, – AP perduoda parlamentaro, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nario, Emanuelio Zingerio žodžius apie sovietinės simbolikos prilyginimą nacistinei. E.Zingeris, kaip pažymi AP, buvo vienas iš pagrindinių įstatymo iniciatorių.
AP nuomone, TS-LKD pirmąjį Seimo rinkimų turą ir laimėjo dėl savo antirusiškų nuostatų – Lietuvos visuomenė šiuo metu yra labai susirūpinusi dėl augančių Rusijos imperialistinių ambicijų, neseniai aktyviai pademonstruotų Gruzijoje.
Kitas logiškas žingsnis turėtų būti Napoleono ir carinės Rusijos armijų simbolikos uždraudimas, – sakė A.Rudzevičius.Skirtingas požiūris į sovietinę istoriją ir toliau gadina santykius tarp Baltijos valstybių ir Rusijos. Pernai, primena AP, Estija įsiutino Maskvą ir paskatino riaušes, perkeldama sovietinio kario skulptūrą iš Talino centro į kapines. Lietuva yra vienintelė Baltijos valstybė, kuri sugebėjo Maskvai pateikti sąskaitą už sovietinės okupacijos metu padarytą žalą. Maskva, pažymi AP, net neketina apie tai diskutuoti.
Įstatymas kirto senienų pardavėjams
Vis dėlto minėto įstatymo kritikai tvirtina, kad sovietinės simbolikos uždraudimas yra per radikalus, pavyzdžiui, prispaudęs net gatvės prekiautojus, pardavinėjančius sovietinius suvenyrus, tokius kaip sovietiniai ženkliukai, medaliai ir kariškos kepurės. Iki šiol tai buvo populiarūs turistų iš Vakarų pirkiniai.
„Visos šios dulkėtos senienos nekelia jokios grėsmės Lietuvai, o žmonės į jas žvelgia ironiškai“, – AP cituoja gatvės prekiautoją Antaną Rudzevičių, sulaukusį policijos sankcijų ir turėjusį nutraukti prekybą sovietine simbolika.
„Kitas logiškas žingsnis turėtų būti Napoleono ir carinės Rusijos armijų simbolikos uždraudimas, nes kažkada ir šios armijos Lietuvoje buvo agresorės“, – sako A.Rudzevičius.
AP pasakoja ir Galinos Lavrenčiuk istoriją. Ši moteris sostinės Pilies gatvėje taip pat pardavinėjo raudonosios armijos kepures ir diržus. Už tai 56-erių metų pardavėja buvo nubausta 500 litų bauda, o teismas iš jos konfiskavo visas prekes su sovietine ir nacistine simbolika.
Naujienų agentūra taip pat rašo, kad kai kas nuogąstauja, jog kitas įstatymo prižiūrėtojų taikinys gali būti populiarusis Grūto parkas, kuriame sukaupta daugybė sovietinio laikotarpio paminklų ir kitų eksponatų.
