Kaip rašo žurnalistas, nutraukti skrydžiai į Lietuvą – žingsnis, kurio šiai valstybei, susiduriančiai su nuosmukiu, šiuo metu reikėjo mažiausiai. Naujienų portalas 15min.lt pateikia kai kuriuos jo įspūdžius, kurie buvo publikuoti ir portale hurriyet.com.tr.
Tuščios salės
Vidurdienį Tarptautiniame Vilniaus oro uoste darbuotojų daugiau nei keleivių. „Lietuvos Spaudos“ kioskelyje dirbanti laikraščių, cigarečių ir saldainių pardavėja pirkėjų neturėjo jau gerą pusvalandį. Eilėse prie dokumentų kontrolės punktų – vos keli žmonės, per garsiakalbius pranešama informacija kaskart garsiai nuaidi beveik tuščiose salėse, o užsisakyti kavos užtrunka akimirką.
Po sausio 23 d. „FlyLAL“ paskelbto bankroto ir kitų skrydžių į Vilnių apkarpymo, šiandien iš Lietuvos sostinės tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti vos devynias Europos sostines. Nebeliko tiesioginių skrydžių net į Londoną ir Briuselį.
Esu labai nusivylęs, – švedų verslininkasLietuvos prezidentas Valdas Adamkus vos nepraleido Pasaulio ekonomikos forumo Davose praėjusį mėnesį, kai nutrūko minėtos aviakompanijos skrydžiai. Taigi teko skristi su čarteriniu skrydžiu.
„Esu labai nusivylęs“, – sakė švedas Maxas Liebermannas, į Vilnių atvykęs verslo reikalais. Jo 680 km kelionė namo per Baltijos jūrą į Stokholmą dabar neišvengia sustojimo kaimyninėje Latvijoje. „Tai atima tiek daug laiko“, – guodėsi švedas.
Pastatas priminė sovietmetį
Dabar jau skamba ironiška, bet Lietuvos valdžia tikisi, kad iš su turizmu susijusių pajamų į šalies biudžetą šiais metais įplauks 15 proc. daugiau pinigų, mat Vilnius – šių metų Europos kultūros sostinė.
Valstybei priklausantis oro uostas Vilniuje yra apie 20 min. nuo miesto centro. Pastato įėjimas vis dar mena sovietinius laikus: baltas fasadas, papuoštas bareljefais ir kolonomis. Priešais įėjimą – automobilių stovėjimo aikštelė. Lietuvos valdžia 2007 m. investavo 44 mln. JAV dolerių, siekdama pagerinti lėktuvo kilimo/nusileidimo kelius ir keleivių terminalą.
Vasarį per dieną iš Vilniaus oro uosto pakilo apie 23 lėktuvai. Tai beveik perpus mažiau nei sausį, kai per dieną įvykdavo 57 skrydžiai. Skrendant į Paryžių ar Briuselį neišvengiamai reikia sustoti Prahoje ar Frankfurte. Šis nekaltas sustojimas suvalgo 4–8 keleivių valandas.
