Sunku įsivaizduoti vairuotoją, kuris liktų patenkintas, kai policininkai ne tik sučiumpa jį už pažeidimą, bet ir priverstinai nutempia transporto priemonę į saugojimo aikštelę.
Suprasti, kad tokia tvarka daugeliu atveju naudinga pačiam pažeidėjui, sugeba tik itin blaiviai mąstantys pažeidėjai.
Tačiau kartais užsimiršta ir mūsų uniformuotieji angelai sargai – puola lengvabūdiškai tampyti mašinas, tarsi tai būtų tik smagus užsiėmimas.
Seimo kontrolierius R.Valentukevičius rado progą policininkams priminti: tokia drastiška priemonė, kaip mašinos nutempimas, turi būti naudojama saikingai ir atsakingai.
Iro kelnės, lūžo kaulai
Naujienų portalas 15min.lt jau keletą sykių pasakojo vilniečio Justino Aleškevičiaus istoriją, kurios akcentais tapo suplėšytos policininko kelnės ir sulaužytas vairuotojo žastikaulis.
Šiuo metu sostinės teismas nagrinėja bylą, kurioje J.Aleškevičius gali būti nubaustas už KET pažeidimą ir policininkų reikalavimo sustoti nepaisymą.
Kai pareigūnai Opel Vectra pilotą pagaliau sučiupo, iro uniformos siūlė ir lūžo kaulai, tačiau bylą dėl pasipriešinimo pareigūnams Vilniaus rajono apylinkės teismas nutraukė.
J.Aleškevičiui po susidūrimo su policija buvo skausmingos ne tik fizinės ir moralinės traumos, bet ir automobilio netektis.
Nors opelį persekioję pareigūnai J.Aleškevičių sučiupo tik jo nuosavo namo kieme, policininkams niežtėjo rankos išgabenti ne tik įtariamąjį pažeidėją, bet ir jo 2003 metų laidos automobilį.
 |
| J.Aleškevičiaus opelis, nepaisant Seimo kontrolieriaus pažymos, bus grąžintas tik pasibaigos teismams. |
29 metų vairuotojas lig šiol neatgavo mašinos, nors incidentas su policija įvyko dar 2008 metų rugpjūčio 28 dieną.
Kreipėsi į Seimo kontrolierius
Turėdamas daug gražaus laiko J.Aleškevičius kreipėsi į Seimo kontrolierių įstaigą ir sėkmingai įrodė, kad pareigūnai persistengė, konfiskuodami jo opelį.
„Skundo dalį dėl priverstinės transporto priemonės nutempimo pripažinti pagrįsta“, – atsakyme J.Aleškevičiui rašo Seimo kontrolierius, buvęs kontrolierių vadas R.Valentukevičius.
Vairuotojas savuoju skundu tikėjosi Seimo kontrolierių įtikinti ir tuo, kad transporto priemonės paėmimo (TPP) protokolas dėl mašinos nutempimo jam buvo įteiktas netinkamai, tačiau tyrėjai paprastai paaiškino, dėl kokių motyvų šių aplinkybių netirs: trūksta objektyvios informacijos, patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybę, kad paėmimo TPP protokolas buvo įteiktas J.Aleškevičiaus draugei.
Rekomendacija Telyčėnui
R.Valentukevičiaus rašto pabaigoje yra ir skyrelis „Seimo kontrolieriaus rekomendacijos“.
Jame diplomatiškai, bet nedviprasmiškai teigiama: „Seimo kontrolierius policijos generaliniam komisarui Vizgirdui Telyčėnui rekomenduoja atkreipti dėmesį į pažymos išvadas, kad ateityje būtų išvengta panašių trūkumų.“
Eismo priežiūros sritį Policijos departamente kuruojantis, anksčiau Lietuvos kelių policijos viršininku dirbęs generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis 15min.lt sakė nesistebintis, kad mašinų nutempimas buvo, yra ir bus vairuotojams jautri sritis.
Patyręs pareigūnas mano, kad nors ši procedūra yra pakankamai išsamiai reglamentuota, erdvės diskusijoms dėl jos tobulinimo irgi yra daug. Kita vertus, anot 15min.lt pašnekovo, vasario mėnesį įsigaliojus Vyriausybės nutarimui, reglamentuojančiam automobilio priverstinį nutempimą, aiškumo atsirado daugiau, prieštaravimų liko mažiau.Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises, todėl jos taikymas neabejotinai turi preciziškai atitikti įstatymų nuostatas bei protingumo kriterijus, – rašo Seimo kontrolierius R.Valentukevičius.
„Tikrai ne kasdien mums tokių raštų ateina. Šis buvo vienintelis“, – S.Skvernelis sakė, kad Seimo kontrolierių ir kitų kompetentingų pareigūnų pabarimai dėl mašinų nutempimo nėra policijos kasdienybė.
Komisaro pavaduotojas replikavo, kad „galima dar diskutuoti“ ir dėl konkrečiai šios, su J.Aleškevičiumi susijusios istorijos. S.Skvernelio nuomonė tokia: „Jeigu yra nuvežimo pagrindai, ar pirmiau buvo padarytas vienas veiksmas, ar kitas – esmės nekeičia. Galutiniame procese visi dokumentai būna įforminti.“
Nurodė trūkumus
Savo ruožtu Seimo kontrolierius diskutuoti nelabai linkęs, jo pateiktos išvados – griežtos.
„Seimo kontrolierius, išanalizavęs transporto priemonės paėmimo protokolą, nustatė, kad protokole nėra duomenų, kokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė J.Aleškevičius, ar minėtam asmeniui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, kada ir kas paėmė transporto priemonę saugoti“, – į pareigūnų veiklos trūkumus baksnoja kontrolierius R.Valentukevičius.
Kontrolieriaus rašte jo tyrimo išvados išdėstytos dviejuose puslapiuose.
R.Valentukevičius pastebi, kad konfliktas tarp J.Aleškevičiaus ir patrulių įvyko rugpjūčio 28 dieną, o administracinės teisės pažeidimo protokolas (ATPK) vairuotojui buvo surašytas tik po trijų keturių savaičių.
Rugsėjo 21-ąją – dėl KET pažeidimo ir nepaklusimo sustabdyti transporto priemonę, rugsėjo 24-ąją – dėl pasipriešinimo pareigūnams.
Priminė teismo žodį
Kontrolierius išsamiai primena, kaip Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs protokolo administracinio teisės pažeidimo byloje esmę. Kalbant paprastai, norint suraityti protokolą, reikia žinoti pažeidimą padariusį asmenį, nustatyti pažeidimo padarymo vietą, laiką, esmę, galima įžvelgti būtinus teisės pažeidimo sudėties elementus.
Išvada: „Administracinės teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjamai bylai.“
Ydinga praktika
Išanalizavus aptariamą situaciją kontrolieriui R.Valentukevičiui tapo aišku, kad sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę buvo priimtas anksčiau, nei surašytas procesinis dokumentas.
„Seimo kontrolieriaus nuomone, šis faktas bei tai, kad TPP protokole nenurodyti KET ir ATPK numatyti pažeidimai, leidžia daryti prielaidą, jog policijos pareigūnai, priimdami sprendimą dėl priverstinės priemonės, nevertino teisės pažeidimų esmės, neformulavo ir nekonstatavo pažeidimų“, – rašoma R.Valentukevičiaus pažymoje.
Kontrolierius pabrėžia, kad „praktika, kai pirma priverstinai nutempiama transporto priemonė, o vėliau surašomas ATP protokolas, yra ydinga, nes pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nutempimo, teisindami savo veiksmus, dažnai surašo ATP protokolą dėl ATPK 130 straipsnyje numatytos veikos, nes šio straipsnio sankcijoje yra numatytas transporto priemonės konfiskavimas".S.Skvernelis išvardijo atvejus, kai transporto priemonės tempiamos į laikinojo saugojimo aikštelės: vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, nepaklusimas reikalavimui sustoti ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.
Svarbiausia, policijos dėmesio verčiausia R.Valentukevičiaus pastaba skamba taip: „Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra drastiška priemonė, esmingai ribojanti asmens nuosavybės teises, todėl jos taikymas neabejotinai turi preciziškai atitikti įstatymų, jų įgyvendinamuosiuose aktuose nustatytos tvarkos nuostatas bei protingumo kriterijus.“
Ankščiau bėdų buvo daugiau
Generalinio komisaro pavaduotojas S.Skvernelis priminė senus laikus, kai girtą vairuotoją sustabdę policininkai neturėdavo teisės nutempti jo automobilio. „Automobilis buvo paliekamas tiesiog pagal vairuotojo norą – ar kelkraštyje, ar aikštelėje. Tačiau po pusvalandžio tie patys patruliai geriausiu atveju jį vėl sustabdydavo arba rasdavo griovyje, ar atsitrenkusį į medį. Dėl to ir buvo daromi tie pakeitimai, kad galima būtų nuvežti“, – kalbėjo S.Skvernelis.
 |
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas S.Skvernelis |
Anot pavaduotojo, senais laikais problemų kildavo ir dėl to, jog pažeidėją sulaikę pareigūnai tapdavo atsakingi už paliekamą transporto priemonę – policija turėjo užtikrinti jos saugumą.
Problemoms išryškėjus, imtasi tobulinti teisės aktus. „Bet įstatymų leidėjai įrašė nuostatą, kad transporto priemonė grąžinama tik sumokėjus baudą arba teismui priėmus sprendimą dėl automobilio grąžinimo. Dėl to čia didžiausios problemos ir kyla“, – įsitikinęs S.Skvernelis.
Virbalio tragedija – lyg simbolis
Į pastebėjimą, kad paprastiems vairuotojams, ypač sunkmečiu, skauda, kai jų automobilis ilgai laikomas brangiai kainuojančioje priverstinio nutempimo aikštelėje, S.Skvernelis replikavo: „Bet turbūt labiau skauda, kai ta transporto priemonė, neblaivaus vairuojama, padaro tokį eismo įvykį, kaip Virbalio miestelyje.“
S.Skvernelis tikino, kad už smulkmenas mašinos iš vairuotojų neatimamos. „Motyvas yra labai paprastas: kad su ta transporto priemone nebūtų daromas tęstinis pažeidimas“, – sakė jis.
Komisaras išvardijo atvejus, kai transporto priemonės tempiamos į laikinojo saugojimo aikštelės: vairavimas esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti, nepaklusimas reikalavimui sustoti ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. „Kas svarbiau tokiais atvejais – ar visuomenės interesas, ar to žmogaus interesas?“ – retoriškai klausė S.Skvernelis.
