Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamoje ATPK nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka iš Konstitucijos kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo – vieno iš teisinės valstybės principo elementų.
Nutarime konstatuota, kad tais atvejais, kai priverstiniu transporto priemonės nuvežimu siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti, priverstinis transporto priemonės nuvežimas vertintinas kaip proporcinga priemonė, adekvati siekiamiems tikslams.
Tačiau nuostata ginčytina, kai asmeniui už atitinkamą padarytą administracinį teisės pažeidimą paskiriama bauda ar administracinis areštas, nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokama skirta bauda ar atliekamas administracinis areštas, pranešė KT.
Teismo teigimu, toks priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų – baudos ar administracinio arešto – įvykdymui užtikrinti.
Pasak KT, šiuo atveju priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtos nuobaudos – baudos ar administracinio arešto – įvykdymą.
KT nutarime pažymėta, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina.
KT minėtą ATPK nuostatą nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu. Pareiškėjas prašė ištirti, ar ATPK 269 straipsnio 7 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, neprieštarauja Konstitucijai.
