„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2009 04 24

Žvėries išpuolis tapo žmogiškumo testu

Leokadijai Sadauskienei, kurią pernai užpuolė Mykolo ir Agnės Zobovų Ąžuolyno meškučių cirko meška, jau atliktos 22 operacijos. Per tuos 14 mėnesių ji sutiko ne vieną nesavanaudį žmogų, kuris padėjo sunkią valandą. Zobovų tarp jų nebuvo.
Žvėries išpuolis tapo žmogiškumo testu.
Žvėries išpuolis tapo žmogiškumo testu. / LŽ nuotr.
Temos: 2 Išpuolis Cirkas

Kad skalpo netekusiai psichologiškai palaužtai L.Sadauskienei reikia finansinės pagalbos, jos buvę darbdaviai „suprato“ tik dabar, kai vienas iš jų pagaliau pripažintas šios didelį atgarsį sukėlusios bylos įtariamuoju. Cirko direktoriui M.Zobovui neseniai pareikštas įtarimas dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo.

Košmaro valandos

Pinigai, kuriais M.Zobovas ir jo žmona šiandien bando pamaloninti nelaimėlę, tėra bandymas išvengti teisiamųjų suolo. Prasidėjusios derybos dėl taikos sutarties padidino sunkiai gyjančias L.Sadauskienės nuoskaudas.

Apie praėjusių metų vasario 27–ąją ši 63 metų kaunietė dar negali pasakoti be ašarų. Apie 70 kilogramų sverianti Ąžuolyno meškučių cirko artistė Lita tada tąsė L.Sadauskienę kelias valandas. Moteris tai atgaudavo sąmonę, tai vėl prarasdavo.

Tačiau įvykių pradžią ji atsimena gerai. Tą vakarą, kaip įprasta, atėjo budėti į apleistas Žemųjų Šančių kareivines, kuriose buvo laikomos ir cirko meškos.

„Apie 19 val., būdama sargo namelyje, išgirdau neramiai lojant vieną iš kiemsargių, – pasakojo L.Sadauskienė. – Išėjau į lauką pažiūrėti – gal kas atėjo? Už autobuso, kuriame narvuose buvo laikomos meškos, pamačiau kažkokį siluetą. Geriau įsižiūrėjusi supratau, kad tai Lita, apkabinusi kelmą, jį graužia. Vos prieš pusvalandį, kaip įprasta, buvau šią mešką, kaip ir kitame narve laikytą mažesnę, pro grotas pašėrusi duonos puskepaliu. Negalėjau ne tik patikėti tuo, ką matau, bet ir suprasti, kaip Lita ištrūko į laisvę.“ Yra pagrindo įtarti, kad meška ištrūko į lauką per prastai jai laikyti pritaikyto autobuso grindis.

Rūpinosi kitais

Turbūt dauguma atsidūrusiųjų tokioje situacijoje pirmiausia galvotų apie pačiam gresiantį pavojų. Tik ne L.Sadauskienė, net ir tokią valandą pirmiausia jautusi atsakomybę už išvykusių į Maskvą cirko vadovų jai patikėtas meškas.

Pirmiausia ji prisiminė, kad į saugomą teritoriją pastatyti nakčiai automobilių dar turi atvykti 2 vairuotojai. Vienas jų dažnai atvažiuoja su 2 mažamečiais vaikais.

Baimindamasi dėl grėsmės kitų saugumui, ji tą vakarą nebėgo slėptis į sargo namelį, kuriame nebuvo telefono, bet pabandė įkalbėti Litą gražiuoju grįžti į autobusą. Nepavykus to padaryti, paėmė pagalį ir dar bandė padidinti autobuso duryse tarpą – jeigu meška persigalvotų.

„Netikėtai pajutau, kaip iš už nugaros mane apkabino kažkas šiltas ir aukštesnis už mane aštriais nagais“, – lig šiol prisimena L.Sadauskienė. Kas buvo po to, jau primena siaubo filmą.

Moteris dar ištrūkusi iš meškos glėbio ir bandžiusi slėptis po autobusu. Tačiau žvėris ją iš ten ištraukė. Auka dar kartą ištrūko ir bandė pabėgti, pralįsdama pro sargo namelio apačią, bet įkrito į neuždengtą apie metro gylio šulinį. Meška iš šių spąstų jos jau neišleido, užsiguldama visu svoriu.

Lemtingos akimirkos

„Norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, – prisimena L.Sadauskienė. – Šauktis pagalbos nebuvo nei prasmės, nei jėgų, nors už tvoros savo langais švietė daugiaaukštis...“

34 metų bendrovės „Sanva“ direktorius Anatolijus Smaginas gyveno minėtame daugiabutyje. Jis buvo vienas iš tų 2 vairuotojų, kuris tą vakarą dar nebuvo pastatęs L.Sadauskienės saugomoje teritorijoje automobilio. Nedaug trūko, kad tą vakarą būtų neatvažiavęs ir jis. Apie 19 val. A.Smaginas pasistatė automobilį prie namų ir jau buvo apie tai pamiršęs. Priminė žmona.

Pasak plastinės chirurgijos specialistų, trūko vos kelių sekundžių, ir jų pacientė būtų žuvusi žvėries nasruose. Jie kovojo dėl L.Sadauskienės gyvybės ne tik tąnakt, bet dar daugiau kaip pusmetį, kol išdrįso jos dukrai pasakyti, kad pavojus motinos gyvybei jau turbūt nebegresia. Pasirodžius gelbėtojui, meška jau buvo pradėjusi graužti jos kaukolę – nedaug trūko, kad būtų pažeistos smegenys.

Norėjau, kad viskas kuo greičiau baigtųsi, – prisimena L.Sadauskienė. – Šauktis pagalbos nebuvo nei prasmės, nei jėgų, nors už tvoros savo langais švietė daugiaaukštis.

A.Smaginas LŽ pasakojo, kad lipdamas iš automobilio, išgirdo dejones. Jos sklido iš greta esančios duobės. „Kai pamačiau joje mešką, pamaniau, kad vaidenasi, – tęsė vyriškis. – Jos letenose buvo dejuojančio žmogaus galva.“

Metų gynėjas

L.Sadauskienei pasisekė, kad ne vieną gyvenimo išbandymą vyriškai atlaikęs A.Smaginas nesutriko ir šį kartą. Iš pradžių jis metė į mešką plytą, tačiau žvėris grobio nepaleido. Tada prisiminė turįs bagažinėje kastuvą – neseniai lankė sūnelio kapą. Gavusi kastuvu per nugarą, meška šiek tiek atsitraukė.

Nepaisydamas, kad leisgyvė sargė plūsta krauju, A.Smaginas įsikėlė ją į savo automobilį. Ir jis nepamiršo galvoti apie kitų saugumą – išvažiuodamas iš cirko teritorijos, dar iššoko laukan, kad uždarytų vartus.

Išeidamas trumpam iš namų, jis nebuvo pasiėmęs mobiliojo ryšio telefono. Grįžti į namus – perspėti nėščią žmoną, kad ši nesijaudintų, nebuvo kada. O ši galėjo sugalvoti eiti jo ieškoti. Bet kada į cirko teritoriją galėjo atvažiuoti ir kitas vairuotojas.

Baisu buvo, kad laisvėje atsidūrusi meška nepatrauktų ir į šalia esantį A.Juozapavičiaus prospektą. Netoliese esantis prekybos centras „Šilas“ dar dirbo.

„Lėkiau per miestą iki ligoninės 150 kilometrų per valandą greičiu“, – pasakojo A.Smaginas, kurio žygdarbis buvo įvertintas TV3 Žinių tarnybos projekte „Lietuvos garbė“ – pernai jis tapo nominacijos „Metų gynėjas“ laureatu.

Niekas netikėjo

Kad visa tai, kas nutiko tąnakt Kaune, galėjo įvykti XXI amžiaus didmiestyje, ne iš karto patikėjo ir policija. Jai A.Smaginas turėjo 3 kartus pakartoti, kad po apleistas Žemųjų Šančių kareivines klaidžioja moterį užpuolusi meška. Pareigūnai net pasiūlė jam išsiblaivyti.

Netikėjo, kad atvežtai leisgyvei pacientei yra nuplėštas visas skalpas, ir Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) plastinės chirurgijos specialistai, kurie tąnakt ją skubiai turėjo operuoti. Su tokiais laukinio žvėries padarytais sužalojimais jie dar nebuvo susidūrę.

Sunku buvo patikėti tuo, ką girdi, ir nelaimėlės artimiesiems. Vežama į operacinę, L.Sadauskienė dar paprašė dukters, kad ši nuvažiuotų pažiūrėti, ar Lita neištrūko į gatvę. Net ir tokią akimirką jai labiau rūpėjo kitų gyvybė.

Ir L.Sadauskienės duktė važiavo vidury nakties žiūrėti, ką veikia motiną užpuolusi meška. Laimė, Žemuosiuose Šančiuose jau buvo apstu policijos. Buvo atvykę ir gyvūnų priežiūros bei veterinarijos specialistai. Jeigu šiems nebūtų pavykę užmigdyti meškos, savo ginklus būtų panaudoję patruliai. Laukti, kol į Lietuvą grįš Zobovai, buvo pernelyg rizikinga.

Akyse agresyvėjanti meška užmigdyta tik antru šūviu. Ji medžiota pro automobilio, įvažiavusio į cirko teritoriją, langą.

Iškalbingas grasinimas

Ne vienus metus pas Zobovus nelegaliai dirbusi L.Sadauskienė iš pradžių buvo linkusi jokių pretenzijų jiems nereikšti. Grįžę iš Maskvos, jie iš karto atskubėjo į ligoninę. Kol buvo neaišku, ar nukentėjusiajai pavyks išsikapanoti, lankė ją kas vakarą. Žadėjo aukso kalnus ir L.Sadauskienės jais tikėjo.

Lankė ją ligoninėje ir A.Smaginas. Kitaip nei Zobovai, jis nepamiršdavo atnešti ir lauktuvių. Tačiau kartu su L.Sadauskiene gulėjusias moteris labiausiai papiktino viena M.Zobovo frazė, kartą jam išsprūdusi, kai L.Sadauskienė ėmė pasakoti, kad sesuo liepia jai taip lengvai meškos savininkams neatleisti. Aiškėjo, kad patirtą traumą lydi komplikacijos, reikėjo atlikti kraujo perpylimus, vienas specialus tvarstis sužalotai galvai kainavo 200 litų, o M. ir A. Zobovai tik žadėjo...

Išgirdęs, ką L.Sadauskienei pataria sesuo, M.Zobovas tada atrėžė: „Nereikia čia manęs gąsdinti teismais, nes ir pati gali likti be pensijos!“ Ką turėjo galvoje buvęs darbdavys, tapo aišku vėliau.

Po kelių mėnesių L.Sadauskienę išrašius iš ligoninės, Zobovai pamiršo ir visus pažadus, ir kelią pas ją. Tiesa, A.Zobovienė dar buvo kartą atvažiavusi, kad užsitikrintų, jog nukentėjusioji neturi pretenzijų. O šiai užsiminus, kad dar reikės ne vienos operacijos, o viskas kainuoja, A.Zobovienė ėmė kalbėti apie artėjantį savo vaiko gimtadienį, kuriam net nėra už ką nupirkti dovanos...

Šokiruojanti išvada

Nuo to pokalbio Zobovams daugiau buvusios sargės, kurią vaikai kas antrą dieną vežiojo perrišti žaizdų ir kuri per pastaruosius metus beveik 6 mėnesius praleido ligoninėje, problemos neberūpėjo.

O L.Sadauskienei nuo tokio buvusių darbdavių abejingumo prasidėjo nervinis sutrikimas. Bylos tyrimui vadovaujančio prokuroro siūlymu ji buvo parodyta psichologams bei psichiatrams. Šie konstatavo kritinę būklę – potrauminį streso sindromą. L.Sadauskienė gydyta Krizių centre. Ji iki šiol jaučianti po dvikovos su meška atsiradusią baimę, kad kažkas eina paskui ir tuoj užpuls, ir negali gyventi be raminamųjų vaistų.

Iki šiol neataugę ir L.Sadauskienės plaukai. Medikams niekaip nepavyksta atauginti viso skalpo, nors oda tam jau imta ir iš mentės, ir iš kojos. Planuojamos dar mažiausiai 2 operacijos. Žmonėse ji gali pasirodyti tik su peruku. Tebetirpsta kairioji ranka, kurios dalį piršto taip pat teko amputuoti.

Nepaisydami visų šių negalavimų, M.Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Kauno skyriaus specialistai konstatavo, kad L.Sadauskienei padarytas... nesunkus sužalojimas. Pagrindinis jų argumentas – padaryti sužalojimai negresia gyvybei.

Svarbiau – įkurtuvės

Tik teisėsaugininkams užsispyrus M.Zobovui pateiktas įtarimas dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimo.

Sužinoję apie tokius teisėsaugininkų planus, Zobovai vėl prisiminė L.Sadauskienę. Beveik po metų. A.Zobovienė net jai paskambino – kodėl nukentėjusioji nesikreipia jokios pagalbos?

Cirko savininkai pasisamdė advokatę Živilę Urbonavičienę. Galima daryti išvadą, kad primygtinai susitikti L.Sadauskienę kvietusi A.Zobovienė jau buvo gerai instruktuota. Ji pati pasiūlė buvusiai savo sargei 30 tūkst. litų atlygį už susitaikymą, leidžiantį nutraukti bylą. L.Sadauskienė, kuriai medikai nieko konkretaus dėl ateities pasakyti negali, sakė dar pagalvosianti.

Pirmosios derybos buvo surengtos pačiose įtarimo pareiškimo išvakarėse. Pirmuoju smuiku grojo M.Zobovo, kuris net nesiteikė pasisveikinti su L.Sadauskiene, advokatė. „Taip gražiai atrodote – jums taip tinka perukas! Gaunate pensiją – taigi pragyvenimo šaltinį turite! Manau, kad 18 tūkst. litų jums tikrai turėtų užtekti!“ – įtikinėjo Ž.Urbonavičienė.

Kas kita, remiantis šia logika, šiandien Zubovus užgriuvusios problemos – gegužės pabaigoje tose pačiose Žemųjų Šančių kareivinėse jie planuoja atidaryti pirmąjį Lietuvoje stacionarų cirką – žvėrelių teatrą Ąžuolyno meškučių cirką. Reklaminė renginio kampanija jau prasidėjo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“