Leidykla „Laisvos valandos“ šiemet išleido 5 žymių žmonių biografijas, tarp kurių – ir žurnalistės Katrinos Zeiter parašyta knyga „Radži. Likimas nepajėgė manęs nuskriausti: žurnalistinis romanas“. Šis leidinys davė pradžią vėliau vienai po kitos pradėtoms leisti Lietuvos garsenybių biografijoms.
Puikiai suprantu, kad leidėjams dabar būtų patogu išleisti knygą apie Zvonkę, kai tiek skandalų sukasi. Bet aš pati dar nesu apsisprendusi: sutiksiu ar ne, – sakė N.Zvonkė.
Pasak leidyklos vyriausiosios redaktorės Vilmos Bartuškaitės, knygų herojus stengiamasi rinktis atsižvelgiant į visuomenės poreikį: „Akademiniai herojai yra truputį primiršti, tačiau dabar toks laikotarpis. Kad krizės metu žmogus pirktų knygą, o ne duoną, knygos herojus turi jį labai dominti.“ Pasak V.Bartuškaitės, renkantis būsimos biografijos herojų svarbu ne tik tai, kad jis būtų matomas žurnaluose ar ekrane, bet ir jo gyvenimas – jis turi būti įdomus.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Savo biografiją šiemet išleido dainininkė Džordana Butkutė. |
Tačiau Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos vyriausiasis redaktorius, rašytojas ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas įsitikinęs, kad Lietuvoje išleistos knygos apie vietos įžymybes neturi išliekamosios vertės. „Na, gal tarp tų žvaigždučių ir bus vienas kitas žmogus, kuris liks mūsų tautos kultūros istorijoje. Kita vertus, natūralu, kad tokios knygos leidžiamos ir perkamos: jei popsas klausomas per radiją ir televiziją, žmonės eina į popatlikėjų koncertus, nors bilietai nepigūs, tai ir knygos apie šios srities atstovus populiarios“, – pastebėjo V.Sventickas.
V.Bartuškaitė tvirtino, jog dar nebuvo sulaukusi pačių įžymybių prašymų, kad būtų išleistos jų biografijos, o atsisakančių viešai pasidalyti savo gyvenimu knygoje pasitaikė ne vienas.
„Vieni teisinasi, kad jų gyvenimas neįdomus, kiti sako „susitikime po 50 metų“, treti jau būna užimti kitų leidyklų, o ketvirti dabar labai neturi laiko, bet žada, kad galbūt galės po pusmečio. Tačiau iš 3 milijonų rasti 5 ar 10 herojų per metus nėra sudėtinga“, – tvirtino pašnekovė, bet kol kas nenorėjo atskleisti, kokių dar įžymių lietuvių biografijos netrukus atsiras knygynuose.
Nepagalvojo, kad gali atsisakyti
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./L.Kalpokaitė nesigaili, kad išleista knyga apie jos gyvenimą. |
Šiemet savo biografiją išleidusi aktorė Larisa Kalpokaitė tikino, kad pati niekuomet nebūtų pasiūliusi, kad apie ją būtų parašyta knyga. „Aš – dar ne beprotė ir nesu pati sau tokia įdomi, kad pasisiūlyčiau. Man pasiūlė, o aš kaip pareiginga mokinukė sutikau. Net į galvą nešovė atsisakyti“, – atviravo 51 metų moteris. Pasak jos, tik kai visas darbas buvo padarytas, ji pasikalbėjo su drauge, žinoma TV laidų vedėja Algimanta Žukauskiene, kuri tokio pat pasiūlymo atsisakė. „Algė atsisakė, o man net į galvą neatėjo. Maniau, reikia, tai reikia. O dabar pagalvoju, kad galėjau ir atsisakyti, nors išėjus knygai nieko blogo nenutiko“, – kalbėjo L.Kalpokaitė.
Dainininkė Natalija Zvonkė, prieš kurį laiką gana kategoriškai teigusi, jog artimiausiu metu skaitytojai neišvys jos biografinės knygos, dabar nebe tokia griežta.
„Kai tik išėjo knyga apie Radži, leidykla bandė ir su manimi derėtis, bet ne visiškai sąlygos tiko. Dabar jau deramės su kitais leidėjais. Jei sutarsime dėl sąlygų, gal ir išleisime knygą“, – sakė ji. N.Zvonkė neslėpė, kad už biografinę knygą nori gauti tinkamą atlygį. Būtent tai yra viena iš priežasčių, kodėl knyga apie ją iki šiol neišleista.
„Nesinori šiaip atiduoti savo gyvenimo. Be to, nemanau, kad dabar geras laikas knygai, nors puikiai suprantu, kad leidėjams dabar būtų patogu išleisti knygą apie Zvonkę, kai tiek skandalų sukasi. Bet aš pati dar nesu apsisprendusi: sutiksiu ar ne“, – „15min“ sakė N.Zvonkė. Tačiau dėl to, kas būtų jos biografijos autorius, atlikėja teigė apsisprendusi jau seniai. Pasak moters, ji išsipasakotų tik televizijos žurnalistui Edvardui Žičkui.
Sėkmė lydi ne kiekvieną knygą
Lietuvoje biografijų leidimo bumą pradėjusią knygą apie dainininką Radži lydėjo didžiulė sėkmė: prireikė net antrojo leidimo. Tačiau, pasak knygynų atstovų, kitų žymių lietuvių biografijų pirkėjai nebegraibsto.
 |
| LNK nuotr./Viena sėkmingiausių – biografija apie jauną dainininką Radži. |
„Turime perkamiausių knygų dešimtukus. Į jį buvo pakliuvusios tik knygos apie Radži ir dainininkę Džordaną Butkutę. Pirkėjai – daugiausia moterys, moteriškų žurnalų gerbėjos“, – sakė knygynų tinklo „Baltos lankos“ Vilniaus filialo vadovė Živilė Rudytė. Jai antrino kitų Lietuvos knygynų atstovai. Pasak jų, pirmąsias naujos biografijos pasirodymo savaites, kai vyksta knygos pristatymai, apie tai skelbiama žiniasklaidoje, knygos perkamos, tačiau netrukus jos paskęsta tarp kitų leidinių.
Nėra biografijų rašymo tradicijos
V.Sventickas pastebėjo, jog lietuviai kol kas nemoka rašyti biografijų. Viena iš priežasčių – neturime šio žanro knygų kūrimo tradicijų.
„Žymių žmonių gyvenimo nagrinėjimas spaudoje ir kituose leidiniuose – nepriklausomybės laiko dovana. Sovietmečiu tai buvo lyg ir uždrausta teritorija. Tuometinis Lietuvių literatūros institutas taip pat laikėsi tokios nuostatos: svarbiausia kūrinys (tekstas, daina, paveikslas), o ne jo kūrėjo asmenybė. Dabar viską reikia daryti tyčia kitaip. Tai ir liejasi privatus gyvenimas“, – sakė V.Sventickas. Pasak jo, šiuo metu knygynuose yra nemažai knygų, kurių autoriai neturi jokio literatūrinio talento. „Tai iškreipia supratimą, kas yra knyga, jos vertę“, – tvirtino rašytojas.
Su tokiais teiginiais nesutinka leidyklos „Laisvos valandos“ vyriausioji redaktorė V.Bartuškaitė.
„Kai kam šios knygos primena „Žmonių“ žurnalo tęsinius, sudėtus į vieną knygą. Aš nesiginčiju su tuo. Tačiau jei žmonėms reikia sudėti viską apie vieną žmogų į knygą, jei yra paklausa, kodėl gi to nedaryti? Šių biografijų išliekamoji vertė ne mažesnė nei meilės romanų po 10 Lt, kurie tam tikru metu taip pat buvo šluojami iš lentynų“, – tvirtino V.Bartuškaitė.
Istorija: nuo karžygių iki popžvaigždžių
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./N.Zvonkė savo gyvenimą aprašyti patikėtų tik vienam žurnalistui. |
Biografijos (graikų k. bios – gyvenimas, grāpho – rašau) užuomazgų randama Antikoje. Tai užrašai ant kapų, nekrologai, kai kurių filosofų kūriniai, pavyzdžiui, Platono pasakojimai apie jo mokytoją Sokratą. I a. gimė „profesionalus” biografas Plutarchas, parašęs „Paralelines biografijas“ – 23 suporuotų biografijų rinkinį, kurių viena pasakoja apie žinomą graiką, o kita – apie romėną, pavyzdžiui, Aleksandrą Makedonietį ir Julijų Cezarį. Viduramžiais populiariausios šventųjų biografijos – hagiografijos, kurios skaitytojus mokė doro krikščionio gyvenimo. XVI–XVII a. jau rašomos ne tik šventųjų ar herojų, bet ir intelektualų biografijos. XIX a. pradedama publikuoti JAV juodaodžių vergų gyvenimo istorijas, tačiau jos dažnai stipriai redaguojamos baltaodžių leidybos rėmėjų. Tais laikais atsiranda autobiografijos, kai „autoriaus“ vardu rašo vadinamieji rašytojai vaiduokliai (angl. ghost-writers), kurie pasakojimui suteikia literatūrinę formą. Svarbus lūžis – XX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje kilusi „Naujosios biografijos“ banga. Vienas jos vedlių – Lyttonas Strachey pareiškė, kad biografas turi privilegiją žiūrėti po karalienės sijonu, mat jo užduotis – atskleisti žmogų, o ne jo įvaizdį. XX a. susidomima iki tol ignoruotų visuomenės grupių – moterų, įvairių mažumų – gyvenimais. Šių dienų įžymybių kultūroje populiariausi pasakojimai, demonstruojantys kaip pasiekti tokią sėkmę, kurią pasiekė garsios asmenybės. Biografijos sudaro vertybių hierarchiją: „populiariosios” (pavyzdžiui, popkultūros žvaigždžių) ir „rimtosios”, kurios sulaukia kritikų dėmesio.
