Tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio į Kanarus atvyksta plačiomis šypsenomis, pasirengę atostogauti. Niekam net į galvą neateitų, kad čia gali būti liūdna. Tačiau Liucijos patirtis visiškai priešinga – vos atvykus Fuerteventūrą, moteris išgyveno didžiulį skausmą. Saloje Liucija apsigyveno, kai marčios liga stipriai progresavo, kiekvieną dieną darėsi vis blogiau. „Ji mirė 2016-tais vasarį“, – apie nelaimę LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ šį antradienio vakarą pasakos Liucija.
Šeimos gelbėti atvykusi močiutė visada stengėsi atrodyti pozityvi ir kuo daugiau šypsotis, nors dabar prisipažįsta, kad įsikurti naujoje pasaulio vietoje ir pačiai nebuvo taip jau lengva. „Auginti anūkę – daug didesnė atsakomybė, nei savo pačios vaikus. Tapau daug dėmesingesnė ir atsargesnė“, – sako Liucija. Visgi kantrybės Liucijai reikia ne tik auginant anūkę, bet ir mokantis vietinės ispanų kalbos. Ji puikiai supranta, kad norėdama šioje saloje visiškai pritapti privalo susikalbėti, todėl lanko specialiąją suaugusių mokyklą.
Auginti anūkę – daug didesnė atsakomybė, nei savo pačios vaikus. Tapau daug dėmesingesnė ir atsargesnė, – sako Liucija.
Pasakodama savo istoriją Liucija nori įkvėpti kuo daugiau bendraamžių. Ji sako, kad net likus dvejiems metams iki 70-mečio gyvenime dar galima padaryti daug dalykų, išpildyti senų svajonių ar kur nors pakeliauti. „Niekada nereikia nurašyti savęs. Jeigu yra finansinės šiokios tokios galimybės – kelionės, pagyvenimas kažkur kitur tiktai praturtina žmogų. Tu tada sužinai, ko tu nori“, – tikina L.Bašinskienė. Įkvepianti Liucijos istorija „(Ne)emigrantuose“ – šį antradienio vakarą, 19:30 val. per LRT TELEVIZIJĄ.