15min pristato 7 pozicijas, kuriomis „valstiečių“ veiksmai ir partijos programa arba jos lyderių nuostatos, sprendžiant iš pasisakymų viešojoje erdvėje, gali išsiskirti.
Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų perkėlimas į Kauną. „Stiprindami regioninę politiką ketiname perkelti į Kauną dvi ministerijas: Aplinkos ir Žemės ūkio“, – teigia LVŽS programa. Palankiai apie tokią idėją yra atsiliepęs ir premjeras Saulius Skvernelis bei LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis.
Dar lapkričio 22 d. LRT laidoje „Dėmesio centre“ tiek kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas, tiek kandidatas į aplinkos ministrus Kęstutis Navickas apie ministerijų perkėlimo idėją atsiliepė kaip neišvengiamą realybę ir sakė, kad jos įgyvendinimu abejoti neverta. Tačiau jau lapkričio 24 d. K.Navickas buvo nuosaikesnis.
„Tai tikrai ne prioritetinis klausimas“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė jis ir pridūrė, kad su prezidente apie ministerijos iškėlimą nesikalbėjo.
K.Navickas tikino pats neturintis galimybės įvertinti, kiek ministerijos iškėlimas kainuotų, ar tai verta daryti, nes „mes galime vertinti šitą veiksmą tik tada, kai bus peržiūrėta bendra valstybės valdymo sąranga“.
Tai, kad Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną nėra pačios ministerijos prioritetas, sakė ir „valstiečių“ kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas.
„Kadangi aš būsiu komandoje Vyriausybėje, pirmiausiai tai yra Vyriausybės valia, bet ministerijai ir ministrui tai nėra pagrindinė tema ir pagrindinis uždavinys, bet aš jau bendravau su ministerijos kanclere, kad turėtų būti pradėti skaičiavimai, pradėta galvoti apie tai, bet aš kaip ministras nesusikoncentruosiu į tai labiausiai“, – penktadienį po susitikimo su prezidente žurnalistams sakė kandidatas į ministrus.
Pensijų reforma. „Nuo 2017 m. liepos 1 d. padidinsime vidutinę senatvės pensiją apie 40 eurų“ – aiškiai ir nedviprasmiškai žada LVŽS programa „Darni Lietuva“. Tačiau pirmadienį „valstiečių“ kandidatas į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovo postą Linas Kukuraitis neskubėjo garantuoti, kad šis pažadas bus vykdomas.
„Pensijų reformos yra labai ilgalaikiai procesai. Jos vyksta dešimtmečiais tam, kad atneštų naudą, kad mes matytume vertę. Todėl skubėti su pensijų reformomis neturėtume. Reikia spręsti klausimus, bet aš asmeniškai dar tik gilinuosi ir, kai būsiu paskirtas į ministrus, jei būsiu, tada Vyriausybės programoje apie tai diskutuosime. Kol kas šiuo metu tik gilinuosi“, – sakė L.Kukuraitis.
Alkoholio akcizų didinimas. „Didinsime alkoholinių gėrimų akcizus. Tai darydami atsižvelgsime į skirtingų gėrimų grupių kainų elastingumus, ydingą skirtingų gėrimų rūšių apmokestinimą“, – sakoma LVŽS programoje.
Tačiau lapkričio 24 d. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis jau sakė, kad Seime rengiamas įstatymo projektas, kuris ne didins, bet vienodins alkoholio akcizus. Tai reikštų, kad labiausiai brangtų alus.
„Jau yra ruošiamas įstatymo projektas, kad būtų suvienodinti akcizai alkoholiniams gėrimams. Tai būtų mažas, bet žmonėms girdimas pasiekimas“, – LRT radijui ketvirtadienį kalbėjo Seimo pirmininkas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimas. „Skatinsime nevaisingumo prevenciją ir nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybių plėtrą, įsisavinant NaPro technologijų teikiamas galimybes ir perimant gerąją užsienio šalių patirtį“, – teigiama LVŽS programoje.
Apie pagalbinį apvaisinimą programoje atsiliepiama skeptiškai. „Mūsų manymu, pagalbinis apvaisinimas pasitelktinas tik kaip paskutinė iš galimų pagalbos priemonių, tada, kai nevaisingumo priežastis šalinančio gydymo galimybės yra išnaudotos ir konkrečiam pacientui jos nepadeda. Tačiau ir tokiu atveju būtina išlaikyti pagarbą pradėtai žmogaus gyvybei, mažinant galimybes ja manipuliuoti eksperimentuojant ir naudojant pažangias, mokslu pagrįstas ir efektyvias alternatyvas embrionams šaldyti“, – skelbia LVŽS programa.
Apie tai, kad prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo turės būti grįžta, prieš rinkimus yra kalbėjęs ir R.Karbauskis.
Tačiau pirmadienį po susitikimo su prezidente LVŽS kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Aurelijus Veryga sakė negalintis pasakyti, bus keičiamos pagalbinio apvaisinimo taisyklės. „Kol kas aš tikrai to negaliu atsakyti. Pats nesu pagalbinio apvaisinimo specialistas. Aš turėčiau į tai gilintis, domėtis. Mūsų laukia diskusijos, šiandien aš negalėčiau pasakyti“, – dėstė A.Veryga.
Energetikos ministerijos uždarymas. Netrukus po rinkimų R.Karbauskis sakė, kad numatoma naikinti Energetikos ministeriją, kuri esą buvo sukurta naujos atominės elektrinės statybai. Jos funkcijas numatoma perduoti atskiram Ūkio ministerijos departamentui.
Tačiau LVŽS kandidatas į energetikos ministrus Žygimantas Vaičiūnas po pokalbio su D.Grybauskaite aiškino su prezidente nesikalbėjęs apie galimybę Energetikos ministeriją prijungti prie kitos. Klausiamas, ar ateina ministerijos uždaryti, kandidatas į energetikos ministro postą, tikino, kad kol kas apie tai kalbėti anksti.
„Kol kas esu kandidatas į šį postą ministro ir dėl ministerijos uždarymo reikia žiūrėti plačiau. Tai yra kompleksinis klausimas visos viešojo sektoriaus reformos. Dabar atsakyti į šį klausimą nesu pasiruošęs, nes reikia pirmiausia įvertinti strateginius tikslus, jų įgyvendinimo galimybes, o formos klausimas yra antraeilis“, – sakė Ž.Vaičiūnas.
Valstybinių vaistinių tinklas. R.Karbauskis po rinkimų portalo delfi.lt konferencijoje užsiminė apie idėją steigti valstybines vaistines poliklinikose ir ligoninėse. Jo nuomone, vaistų kainos yra per didelės, todėl reikia didinti konkurenciją. „Šiandien dienai aš kito modelio nematau“, – sakė R.Karbauskis.
A.Veryga, kalbėdamas su žurnalistais po susitikimo su D.Grybauskaite, pabrėžė, kad valstybinių vaistinių monopolijos tikrai nebus, o ir pačių valstybinių vaistinių plėtros klausimas lieka atviras.
„Kalbant dėl vaistinių ir minėjote monopoliją, tai tokios idėjos tikrai bent aš nesu girdėjęs. Apie monopolį niekada nebuvo kalbama. Buvo kalbama apie valstybines vaistines, ir tam tikros valstybinės vaistinės jau yra, tik klausimas, ar jos galėtų būti plečiamos, ar jų galėtų būti daugiau“, – sakė A. Veryga.
Aukštųjų mokyklų jungimas. LVŽS programoje nėra tiesiogiai sakoma, kad aukštosios mokyklos jungiamos nebus, tačiau joje galima rasti teiginį, kad aukštųjų mokyklų jungimas problemų aukštajame moksle išspręsti negali. R.Karbauskis po rinkimų yra sakęs, kad ketinimas naikinti universitetus jam atrodo „nesuvokiamas“.
Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministre siūloma Jurgita Petrauskienė anksčiau ne kartą yra pasisakiusi už universitetų jungimą. Jau tapusi LVŽS kandidate į švietimo ir mokslo ministres, ji yra sakiusi, kad jos kadencijos metu aukštųjų mokyklų skaičius gali mažėti. Vis dėlto ji pabrėžė, kad pertvarkos turi būti vykdomos bendradarbiaujant.
„Žinoma, kad tinklo pertvarka, ji yra reikalinga. Tai labai sudėtingas procesas, reikia rasti protingus, išmintingus sprendimus, kaip rasti tos sinergijos, kuri turėtų atsirasti tarp aukštųjų mokyklų, kad jos galėtų nešti kokybę. Manau, kad tai yra neišvengiama ir tai yra tie pokyčiai, apie kuriuos turime kalbėti“, – sakė J.Petrauskienė.
