Rotušėje jiems bus įteiktos sostinės globėjo Šv. Kristoforo statulėlės.
Šiemet savivaldybė kvietė teikiant kandidatus apdovanojimui ypač atkreipti dėmesį į tuos, kurie padėjo Ukrainai ir ukrainiečiams.
„Šie metai buvo labai sudėtingi – gyvenome įtampoje dėl karo, bet tokios situacijos tik dar labiau išryškina tikruosius lyderius, įdomiausius ir labiausiai nusipelniusius įvertinimo vilniečius. Raginu juos įvardyti garsiai, kad galėtume išrinkti verčiausius Kristoforo statulėlės“, – pradėjęs nominantų atranką sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Šv. Kristoforo statulėlės kasmet teikiamos už pasiekimus kultūros ir meno, sveikatos, sporto, verslo, turizmo, teisėsaugos, labdaringos veiklos ir kitose srityse. Tai – žmonės, kurie savo idėjas, darbus ir projektus skiria Lietuvos sostinei, garsina miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Šv. Kristoforo apdovanojimai teikiami nuo 1998 metų.
Ketvirtadienį sostinėje taip pat toliau vyks šventiniai gimtadienio renginiai. Valdovų rūmuose bus galima virtualioje realybėje nusikelti į 3D Vilnių ir pamatyti, kaip atrodė Gedimino laikų bokštas.
Virtualioje realybėje žiūrovas nukeliamas į XIII amžiaus pabaigos Vilnių, kai į valdžią atėjus Gediminaičiams dėl valdovų inovatyvumo būsimos Žemutinės pilies teritorijoje „išaugo“ vienintelės to meto Lietuvoje ankstyvosios mūrinės pilies apvalusis bokštas. Žiūrovas patirs, kaip, Vilniui tampant Lietuvos sostine, šis bokštas perstatomas į „ikigotikinį“ gyvenamąjį-reprezentacinį aštuonkampį bokštą.
Parodoje „Gedimino miesto aušra. Seniausias Vilniaus medinis pastatas ir unikaliausi jo radiniai“ eksponuojami prieš 750 metų Pilies kalno pašlaitėje stovėjusio pastato fragmentai, iki mūsų dienų išlikę nežinomo valdovo aplinkos asmens daiktai.
Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų metais, pažymint tai, kad 1323 metų sausio 25 dieną Vilniaus miestas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Europai.
Minėtu laišku pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
