Perskaityti laišką
Vilnius neįsivaizduojamas be amžinojo savo simbolio – Gedimino bokšto. Kaip ir paties kunigaikščio Gedimino, kurio parašyti laiškai ir tapo atspirties tašku, kada galime švęsti sostinės gimtadienį.
Būtent Gedimino pilies bokšte surengta sostinės jubiliejui skirta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto verslo ir turizmo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė, Vilniaus Kultūros centro vadovas Paulius Jurgutis, Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
Čia atidengtas ir vienas iš šventės akcentų – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą.
Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija.
„Nė vienas originalus Gedimino laiškas nėra išlikęs, todėl šis nuorašas yra pats autentiškiausias Vilniaus miesto gimimą liudijantis dokumentas. Būtent jį galima laikyti Vilniaus 700 metų šventės „kaltininku“, nes nurašytas ir taip išsaugotas Rygos miesto archyve jis atskleidė pirmojo Vilniaus paminėjimo datą.
Labai džiaugiamės, jog bendram mūsų ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektui Latvijos valstybinis istorijos archyvas sutiko paskolinti šį svarbų dokumentą“, – sakė dr. R.Kačkutė.
Laiškas visuomenei pristatomas sausio 25 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Gimtadienio proga šią dieną jį išvysti galima nemokamai, vėliau – įsigijus muziejaus lankytojo bilietą.
Dokumentas yra saugomas Latvijos valstybiniame istorijos archyve Rygoje, todėl galimybė jį pamatyti Lietuvoje yra išskirtinai reta. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.
„Paskui šitas dokumentas turės keliauti atgal į valstybinį Latvijos archyvą Rygoje ir, taip sakant, pailsėti. Nes dokumentas yra be galo trapus, be galo jautrus. Jis eksponuojamas ypatingoje vitrinoje, kurioje sudarytas ypatingas mikroklimatas. Tokie dokumentai negali būti šviesoje ilgiau nei tam tikrą laiką.
Mūsų kolegos ir taip labai geranoriškai leido jį eksponuoti iki birželio. Po birželio turėsime šių laikų kopiją“, – kalbėjo LNM direktorė.
-
Vilniaus „aukso amžius“: primirštas laikas, kai klestėjo verslai, amatai ir virė gyvenimas
-
Vilniaus vadovai apie Kalėdų eglę už 230 tūkst.: jei ne 700 m. jubiliejus, turėtume mažą ir kuklią
-
Vilniaus pilių direkcija: Vilnius 700-ąjį gimtadienį švęsti turėjo anksčiau
-
Miesto 700-ajam jubiliejui skirto penktojo Vilniaus šviesų festivalio programoje – futurizmo dvasia
-
Vilniaus jubiliejaus proga pirmą kartą rengiama performanso meno bienalė
Komunikacinė kampanija XIV amžiuje
Kodėl turime nuorašą ir ką tai reiškia?
„Istorija tokia: Gediminas diktavo savo laišką, jie buvo iš čia išsiųsti. Rašyti jie ant trapaus pergamento. Patys Gedimino laiškai nėra išlikę. Bet Gediminas buvo toks įžvalgus, kad panaudojo vieną gudrybę, galima pasakyti, bet aš manau, kad tai politinė išmintis – jis paprašė gavus laišką jį nurašyti, pakabinti ant bažnyčių durų ir patį jo laišką išsiųsti tolyn į gretimą miestą.
Taip elgdamasis Gediminas įvykdė vieną didžiausių komunikacinių kampanijų to meto Europoje. Čia tik vienas jo žingsnis kaip labai išmintingo valdovo. Tokiu būdu šitas dokumentas, kurį dabar turime, buvo visus 700 metų saugomas Rygos miesto archyve“, – pasakojo R.Kačkutė.
Taip elgdamasis Gediminas įvykdė vieną didžiausių komunikacinių kampanijų to meto Europoje. Čia tik vienas jo žingsnis kaip labai išmintingo valdovo.
Šiame dokumente pirmą kartą yra įrašytas net kelis kartus Vilniaus vardas.
„Labai siūlau prieiti prie laiško ir surasti tas vietas, kur paminėtas Vilnius – Vilna“, – tikslaus skaičiaus paminėjimų neišdavė R.Kačkutė, ragindama nepatingėti ir paskaičiuoti visiems atėjusiems.
Prisistatė pats
Pasak sostinės mero, Vilniaus miestas buvo unikalus nuo pat jo pirmojo paminėjimo – juk jis gimtadienį švenčia tuomet, kai pats paskelbė apie save pasauliui.
„Vilniaus 700 metų gimtadienis ne tik sostinės gyventojų, bet ir visos Lietuvos žmonių šventė. Norime, kad žinia apie Vilnių pasklistų už mūsų šalies ribų, o šventinė nuotaika kiekvieno lietuvio širdyje būtų jaučiama ištisus metus.
Jubiliejaus renginiai sujungs didingą sostinės praeitį su ambicinga šiandiena ir ateities vizijomis, tad leis pamatyti įvairialypį, daugiasluoksnį, augantį miestą, tęsiantį kunigaikščio Gedimino misiją – garsinti Vilniaus vardą pasaulyje“, – sako sostinės meras Remigijus Šimašius.
Meras paragino ir toliau neprarasti Gedimino laiškuose užkoduotos tradicijos ir „to geno, kuris yra nuostabus“: „Gediminas sako, kas mes esame. Mes esame laisvi žmonės. Sako, ką padarėme – pastatėme dvi bažnyčias, pasikvietėme vienuolių. Sako, kad kviečiame visus, bet tik geros valios žmones. Tie, kurie negerbia kitų, kurie degina bažnyčias, negerbia kitų laisvės, nelaukiame, neikite, tokių nenorime. Jeigu esate laisvi, geri žmonės, ateikite pas mus.
Pažada nuolatinę kaitą ir nuolatinį tobulėjimą. Ir galiausiai – šių laikų geopolitinis kontekstas. Šį laišką Gediminas pasirašo kaip lietuvių ir rusų valdovas. Mūsų bendrystė labai svarbi palaikant Ukrainą ir prisimenant, kaip tai yra svarbu.“
Gedimino laiško atidengime Gedimino pilies bokšte kartu dalyvavo ir Lvivo meras Andrijus Sadovas.
R.Šimašius priminė, kad švęsdami Vilniaus jubiliejų sulaukėme ir dovanos iš kito jubiliato - 45-metį švenčiančio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio: dekreto, kad Vilniaus paskelbtas Miestu-gelbėtoju.
Oš spalvomis, garsais, vaizdais
Visą jubiliejinio gimtadienio dieną Vilnius oš. Vilniaus vėliavą su globėjo Šv. Kristoforo atvaizdu pakels R.Šimašius, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo apdovanojimo laureatas Algimantas Jucevičius ir Vilniaus savivaldybės Mažojo Kristoforo apdovanojimo laureatė Rugilė Juknevičiūtė.
Vakare miestą nušvies penktasis Vilniaus šviesų festivalis, vyksiantis iki sausio 28 dienos. Šių metų festivalio tema – futurizmas. Iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai plės vaizduotės galimybių ribas bei privers kitomis akimis pažvelgti į mus supantį pasaulį.
„Per pastaruosius ketverius metus Vilniaus šviesų festivalio pagrindinėje programoje buvo pristatyti 77 projektai iš 16 pasaulio valstybių. Vilniaus jubiliejaus metu turėsime progą susipažinti su pasaulyje žinomų menininkų ir studijų naujais, Lietuvoje dar nematytais išskirtiniais kūriniais.
Vilniuje svečiuosis prancūzų menininkai Olivier Ratsi ir Philippe Morvan, skaitmeninio meno studija „Iregular“ iš Monrealio (Kanada), tarpdisciplinė dizaino studija „Architecture Social Club“ (ASC) iš Londono (Jungtinė Karalystė)“, – apie renginį pasakojo festivalio organizatoriaus, Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.
Miesto 700-ojo gimtadienio proga atsivers ir autentiški Vilniaus barokinio senamiesčio kiemai, nušvis pagrindiniai miesto simboliai. Šviesos meno kūriniai bus eksponuojami žymiausiose sostinės aikštėse, skveruose ir gatvėse.
Vakare Katedros aikštėje atsivers „Laiko portalas“, kviečiantis miestiečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką.
Šalia vyksiančiame jubiliejiniame gimtadienio koncerte pasirodys daugybė žinomų mūsų šalies atlikėjų, tarp kurių Andrius Mamontovas, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupės „Solo Ansamblis“, Švento Kristoforo kamerinis orkestras, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir daugybė kitų.
Organizatoriai žada renginio metu ne tik muzikinius pasirodymus, bet ir įspūdingus vizualinius praeities ir dabarties vaizdinius ant Katedros sienos, kurie duos startą iškart po koncerto mieste prasidedančiam Vilniaus šviesų festivaliui.
Visa informacija apie šventinius renginius čia.
