Praėjusių metų gale prasidėjo mokytojų streikas, kurį organizavo Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Streikas tapo unikalus, nes mokytojai "okupavo" ministeriją – po derybų įsitaisė posėdžių salėje ir pareiškė nesitrauksiantys, kol nebus išgirsti. Ministerijoje mokytojai nakvojo keliolika naktų.
„Pirmoji Vyriausybės nuritinta galva – Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Streikui bei protestui besitęsiant su mokytojais pradėjo bendrauti ir derėtis tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kuris pasiekė visai neblogų rezultatų ir buvo įvardintas kaip geriausias vyriausybės derybininkas, nors jis jau nėra nei susisiekimo ministras, nei ministras apskritai.
Mokytojai turėjo savo reikalavimų, tam tikra prasme buvo pasiektas lyg ir kompromisas. Tai gera proga aptarti, kas pasiekta, o kas ne“, – diskusiją pradėjo moderatorius Andrius Tapinas.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A.Navicko, pokyčiai yra jaučiami ir tie 9 mėnesiai buvo tarsi lūžis visoje švietimo sistemoje.
„Dabar jau yra mokytojų, siekiančių keisti situaciją čia ir dabar. Nuo šiol jie bus aktyvūs, bus drąsūs, laisvesni ir tas laisvės pojūtis visus labai veža ir svarbu, kaip pati visuomenė žiūrės į šią situaciją, kokio švietimo jie norės ir jeigu jie supras, kad yra mokytojų trūkumas, tas pats su investicijomis, kas atsigręžia į kokybę – nuo šiol turi būti iš karto aiškinamasi ir keliami klausimai“, – svarsto A.Navickas.
Lietuvos Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, IT mokytojas Egidijus Milešinas į pokyčius žvelgia pozityviai.
„Manau, kad situacija pajudėjo iš mirties taško per vasarą. Jeigu įvardinant, kas turėjo pasikeisti, tai ministerijos valdžia pasikeitė, teisės aktai pasikeitė, pajudėjo ir kolektyvinės sutarties derybos, nacionalinė kolektyvinė sutartis pasirašyta. Buvo sudaryta Vyriausybės darbo grupė dėl viešojo sektoriaus, klausimas tik kaip į tas derybas ir į tuos faktus pažiūrės Seimas, nes ši atsakomybė jau jų rankose“, – teigia E.Milešinas.
Tačiau biologijos-chemijos mokytoja Laima Zdanavičienė nepritaria, jog po streiko jaučiami dideli pokyčiai.
„Mes ryte kėlėmės, ėjom į darbą ir grįžom iš darbo. Kažkokių didelių pokyčių nepastebėjom. Būkim realistai, ar tas streikas buvo, ar ne, visi mes vis tiek mokėm savus vaikus. Streikas gerai, nes tai moko jaunimą būti ne tik pasyviais vykdytojais, bet taip mes juos ugdom, kad jie gyvenime išmoktų pasakyti savo žodį.
Aš norėčiau, kad švietimo bendruomenė būtų vieninga ir gebėtų skaityti ir suprasti vieningai parašytus sakinius. Mes pykstamės tarpusavy ir nežinau, ar kokių nors rezultatų mes pasieksime. Aš manau, kad gal geriau būtų turėti vieną stiprią profsąjungą ir į derybas eitų šeši žmonės, bet ne šešios profsąjungos ir po vieną pirmininką“, – pasakoja L.Zdanavičienė.
Nei pirmyn, nei atgal – jokio žymaus pasistūmėjimo Šiaulių r. Aukštelkės ir Bubių mokyklų direktorius Vaidas Bacys nepastebi ir aiškina tai elementariu nesusikalbėjimu.
„Su streiku nutiko trys tokie dalykai: visuomenė matė švietimą visumoj, mes, mokytojai, matėm savo etatinį apmokėjimą, tą tvarką vadinamą, o mokyklų vadovai matė paraleliai įvestą naują finansavimo tvarką ir etatus. Čia atsirado tas nesusikalbėjimas, kai mokytojai kalba apie savo atlygį, kaip įsitekt į biudžetą, o visuomenė reikalauja švietimo kokybės.
Tai man atrodo per tuos 9 mėnesius nei vienu iš tų klausimų mes nepasistūmėjome, netgi kalbant apie švietimo finansavimą, mes neturim atsakymo, kodėl neturim vienokio ar kitokio švietimo. Švietimas yra įrankis, o ne tikslas pats savaime ir šioje vietoje finansavimas yra tik kaip panaudojame šitą įrankį“, – aiškina V.Bacys.
Tikindamas, kad reikalai po streiko pasistūmėjo Vyriausybės vicekancleris, darbo grupės dėl viešojo sektoriaus finansavimo pirmininkas Deividas Matulionis išvardijo, kas konkrečiai padaryta, ar keičiasi.
„Per tuos 9 mėnesius yra padaryta žingsnių, šiek tiek ramesnė aplinka dabar švietimo sistemoje. Daugiau susikalbėjimo tarp Švietimo ministerijos ir tarp profsąjungų, na, ir kaip jau buvo minėta, nacionalinė kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta, kurioje yra daug svarbių sprendimų.
Strategija dėl viešojo sektoriaus yra Vyriausybės patvirtinta, Seimas, tikėkimės, irgi patvirtins, taip pat formuojami ministerijų biudžetai, daug dėmesio bus skiriama ikimokyklinio ugdymo pedagogams, kurie buvo palikti likimo valiai. Tai kitais metais bus ryškus didėjimas ir šį rudenį bus įsteigta Nacionalinė švietimo agentūra“, – teigia D.Matulionis.
