Buvęs premjeras Aleksandras Abišala visiems kandidatams uždavė tokį klausimą:
Pasaulis vis daugiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Ji esmingai keis (jau keičia) ne tik technologijas, bet ir švietimo, socialinius ir net globalios tvarkos modelius. Tai ir atveria galimybių, ir kelia didelių grėsmių. Kokias strategijas siūlysite Lietuvai jų akivaizdoje?
Kandidatų atsakymai – vaizdo įraše.
Valdemaras Tomaševskis klausimą suprato savaip. Jis prabilo nesąs revoliucijų šalininkas.
„Pirmiausia, nesu revoliucijų šalininkas. Revoliucijos – tai didžiausia blogybė mūsų kontinentui. Pradedant Prancūzija – teroras, giljotinos, žmonių skurdinimas. Paskui bolševikų – 20 mln. nužudytų, 50 mln. ištremtų. Tai lozungai visada yra geri revoliucijų, bet realybė yra kitokia. Mes turime normaliai gyvent, gerint savo gerovę, nedaryt staigių sprendimų. Žmonėms labai svarbus stabilumas. Tada jie gal šiek tiek blogiau gyvena, bet stabiliai, ir gali planuoti. O visos šitos revoliucijos priveda prie pajamų praradimo. Jau kalbėjau panašiai apie Ukrainos šitą Maidano revoliuciją. Kaip tik tada pasakiau, kad nesu šalininkas revoliucijų, kad negalima daryti revoliucijos, kai mėtomi buteliai su benzinu į policininkus. Čia ne revoliucija, čia anarchija. O galų gale vieni oligarchai pakeis kitus ir paprastas žmogus iš to nieko negaus. Na, tai (juokiasi) buvau tam tikras politinis pranašas“, – kalbėjo jis.
Vytenis Povilas Andriukaitis tvirtina, kad svarbiausia investuoti į švietimą.
„Mums reikia iš naujo permąstyti mūsų švietimo ir mokslo strategiją ir užsibrėžti finansavimą tose srityse. Ir, žinoma, mielas Aleksandrai, atsakymas jums: pritraukite verslą, nes verslo investavimas Lietuvoje į mokslą, inovacijas ir tyrimus yra be galo menkas“, – sako kandidatas.
Ingrida Šimonytė taip pat akcentuoja švietimą. Ypač mergaičių švietimą.
„Labai specialus aspektas, kuris dažnai pražiūrimas, kad dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos labai didelę dalį darbo vietų praras moterys. Kadangi jos dažnai dirba tose srityse, kurios yra, viena vertus, mažiau apmokamos, ir kuriose tos darbo vietos išties turbūt bus pakeistos vienu ar kitu pramonės revoliucijos sprendimu. Todėl mums reikia galvoti apie tai, kaip mergaites labiau sudominti inžinerinėmis specialybėmis, fizika, matematika“, – siūlo kandidatė.
Valentinas Mazuronis mano, kad reikia skatinti ir maksimaliai remti būtent tą verslą, kurio grąža yra pati didžiausia, efektyviausia.
Arvydas Juozaitis sako, kad bijoti nėra ko, tačiau jam svarbu, kad technologijos neišstumtų lietuvių kalbos.
„Labai bijoti nereikia, reikia tiktai žinoti, kad progreso apimtos šalys kažin kodėl mažiau gimdo. Reiškia, jų atsikūrimas tampa problemiškas, bet tai viso Vakarų pasaulio problema ir, ko gero, šita technologijų proveržio ir raidos perspektyva ketvirtosios revoliucijos, ji kažkiek kompensuoja gimstamumo kritimą, nes prailgins žmogaus gyvenimą. O toliau žiūrėsime. Klausimas gali būti sprendžiamas ne anksčiau nei po dešimtmečio“, – sako A.Juozaitis.
Mindaugas Puidokas mano, kad tai ne dešimtmečio, o dabarties klausimas ir jau dabar valstybė turi nutarti, kokias strategines pramonės šakas vystyti kartu bandant kurti darbo vietas ten, kur svarbus gyvas žmonių bendravimas. Pasak M.Puidoko, viena tokių sričių yra ekoturizmas.
Naglis Puteikis įsitikinęs, kad robotizacija gali sukelti masinę bedarbystę. „Būdas išvengti robotizacijos pasekmių – masinės bedarbystės, tai yra tai, ką daro lenkai su „vaiko pinigais“. Visi Lenkijos vaikai per tėvus gauna maždaug 100 eurų išmoką. Tai vienas iš būdų, kuris sumažina pajamų nelygybę ir užtikrina vaikams ir jų tėvams galimybę vaikus išmokinti. Analogija būtų mokėti tokias stabilias išmokas absoliučiai visiems Lietuvos gyventojams, kad jos užtikrintų elementarų maisto, komunalinių paslaugų, kultūrinio švietimo paslaugų paketą. Minimalios bazinės išmokos, aš manau, vienintelė galimybė atsispirti robotizacijos pasekmėms – masinei bedarbystei“, – siūlo kandidatas.
Gitanas Nausėda taip pat siūlytų galvoti apie bazines išmokas. Tiesa, tik laikinai ir tik tiems, kas neteks darbo dėl robotizacijos.
Kita vertus, G.Nausėda pažymi, kad kai kurios Lietuvos įmonės šiandien yra ketvirtosios pramonės revoliucijos priešakyje, bet darbuotojų neatleidžia, o perkvalifikuoja. „Visur, kur lankiausi, išskyrus labai mažas išimtis, praktiškai darbo jėgos, darbuotojų skaičius įmonėse nesumažėdavo. Tiesiog darbuotojai pakeičia savo veiklos profilį ir lieka dirbti įmonėje nė už kiek ne prastesnį atlyginimą. Reiškia, kol kas mes su šia problema susitvarkome. Ateityje, jei tai įgytų tam tikrą makroekonominį mastą ir mes matytume, kad robotai atima iš mūsų darbą, be abejo, tai turėtų būti derinama su valstybės išmokų politika“, – teigė G.Nausėda.
Vienintelis Saulius Skvernelis 15min prezidento rinkimų projekte dalyvauti atsisakė motyvuodamas esą neturi tam laiko.
Visus kandidatų atsakymus rasite jų asmeniniuose profiliuose projekte „PAŽINK KANDIDATĄ“.
