Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius, komentuodamas informaciją, kad migrantų stovyklose žmonės pasiskirstę į kastas, vyrauja smurtas, reketas, viceministras aiškino, kad „tiesa kažkur per vidurį“.
„Jeigu žiniasklaida ar nevyriausybininkai pakalbina pabėgėlių stovyklose, informacija tokia, kad ten dramatiškai smurtas, priekabiavimas ir kiti dalykai kalėjiminiai vyksta, galbūt negalime mes to paneigti, bet gal nėra ta situacija tokia dramatiška, kokia nurodoma. Bet pripažįstame, kad gali būti tokių atvejų“, – kalbėjo jis.
B.Sabatauskaitė: yra signalų apie prievartą
Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė posėdyje kalbėjo, kad yra informacijos, kad net maisto ir drabužių dalybose kai kurie migrantai tautiniais ar religiniais pagrindais jų negauna.
Ji teigė gavusi signalų apie moteris ir vyrus, patyrusius prievartą.
„Suprantame, kad pareigūnams yra užkraunama labai didelė atsakomybė atliepti humanitarinius poreikius, norėtųsi, kad žmonės galėtų dirbti savo darbą ir tų poreikių neatliepinėti perkėlus asmenis“, – kalbėjo ji.
B.Sabatauskaitės teigimu, tai sudėtinga ir savanoriams, todėl reikėtų pagalvoti apie finansavimą būtent šiai sričiai.
„Mus neramina įtampos visuomenėje (...) ką mes matome ir stebime iš pranešimų, kad esama situacija kelia įtampas pabėgėlio statusą turinčių asmenų gyvenime, taip pat ne baltaodžių Lietuvos piliečių ir gyventojų kasdienybėje. Patikrinami kartais ir romai yra, ar jie nėra pabėgę iš kažkokios stovyklos“, – teigė kontrolierė.
Žada išskirstyti zonomis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė komiteto posėdyje teigė, jog šiuo metu vykdomas gana paviršutiniškas pažeidžiamų asmenų nustatymas, tačiau migrantų stovyklose ketinama šį nustatymą daryti labiau giluminį.
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas sakė, jog šio metu planuose ketinama skirtingose zonose apgyvendinti pažeidžiamus asmenis.
„Visa tai yra sudėliota su galimomis apgyvendinimo zonomis į priekį (...) Tie visi dalykai, zonavimai, net buvo kalba apie vietas pamaldoms, tikrai yra planuojami“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad visi įtemptai dirba, kad tai nutiktų kuo greičiau, tačiau trūksta laiko ir darbo rankų.
Anot viceministro, reaguojama į pranešimus, pavyzdžiui, Rūdininkų stovykloje esą tam tikri migrantai buvo atskirti.
„Prašome informacijos, kad laiku sureaguotume, į darbą Rūdininkuose esame įtraukę ne tik VRM sistemos pareigūnus, bet ir Teisingumo ministerijos“, – teigė viceministras.
JT Pabėgėlių agentūros atstovė spaudai Lietuvoje Renata Kuleš posėdyje sakė, kad tarptautinė teisė reikalauja valstybes apginti asmenų teisės kreiptis dėl prieglobsčio apsaugą, net jei į šalį atvykstama neteisėtai.
„Noriu pasakyti, kad turime bendradarbiavimą ir dialogą su VRM ir siekiame savo mintis pateikti tiesiogiai jiems“, – teigė ji.
Viceministras: elgiamės teisėtai
Viceministras komiteto posėdyje sakė, kad migrantų apgręžimo klausimas buvo ilgai derintas su europinėmis struktūromis.
„Uždarius sieną, ką mums leidžia ekstremalios situacijos įstatymas, europinės struktūros ekstremalios situacijos atveju neturi priekaištų, pavyko stabilizuoti situaciją“, – kalbėjo jis.
Viceministro teigimu, po kelių dienų tą patį padarė Latvija, o dar vėliau – Lenkija.
„Nesame vieniši šiuo atveju ir mūsų veiksmai derinami su ES struktūromis. Manome, kad mes elgiamės teisėtai, įstatymo pakeitimas leidžia nukreipti neteisėtus migrantus į kontrolės punktus ir užsienio diplomatines atstovybes“, – kalbėjo jis.
A.Abramavičiaus teigimu, per mėnesį įsileista 80 migrantų, tarp jų apie 13 buvo Baltarusijos piliečių.
„Humanitarinis koridorius veikia, negalima sakyti, kad mes nieko neįleidžiame“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, apgręžimo procedūra gal ne visada maloni, bet atokvėpis leidžia pereiti prie migrantų perkėlimo į geresnes vietas.
„Esame susirūpinę dėl padidėjusio neatpažintų spec. pajėgų ir neatpažintų žmonių būtent ne iš mūsų pusės, bet baltarusių stūmimo iš Baltarusijos pusės su specialia įranga, su skydais ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Realybė, anot jo, tokia, kad spendimas buvo „maksimaliai reikalingas“.
„Galimybės įleisti pagal tam tikras indikacijas egzistuoja (...) Panaikinus ekstremalią situaciją tie ribojimai galėtų būti atšaukti. Sienos apsauga šiuo metu vis dėlto prioritetinis uždavinys, neatsisakant visų žmogaus teisės pozicijų“, – kalbėjo jis.
A.Abramavičiaus teigimu, niekas nepasiprašė prieglobsčio pasienio punktuose, nes jų esą ten neleidžia Baltarusijos pareigūnai, be to, tie žmonės dažnai neturi dokumentų.
Žodinio paprašymo, kad aš esu pabėgėlis, nepakanka.
„Bet koks sienos kirtimas yra neteisėtas veiksmas ir žodinio paprašymo, kad aš esu pabėgėlis, nepakanka. Baltarusija jiems yra saugi valstybė, jie atvyko į Baltarusiją turistauti ir mes manome, kad turistinės galimybės Baltarusijoje jiems gali tęstis toliau“, – kalbėjo viceministras.
Tarp Lietuvos ir Baltarusijos įstrigę 9 somaliečiai
VSAT vado pavaduotojas Antanas Montvydas posėdyje kalbėjo, kad migrantų neįleidimas į šalį yra minimali hibridinės agresijos atrėmimo priemonė.
Anot jo, asmenys prie sienos yra informuojami apie prieglobsčio procedūras įvairiomis kalbomis.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pradėta reikalauti, jog migrantai prieglobsčio prašytų pasienio punktuose, anot jo, į šalį neįleistas 2241 migrantas.
Paklaustas, kaip nusprendžiama, ar žmogus priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, VSAT vado pavaduotojas teigė, jog pasieniečiai supažindinti su įstatymu, o šiai grupei priklauso nepilnamečiai, neįgalieji, nėščios moterys, asmenys, vyresni nei 75 metai, psichikos ligomis sergantieji, vieniši tėvai.
A.Montvydo teigimu, šio metu yra viena asmenų grupė, kuri yra įstrigusi tarp Baltarusijos ir Lietuvos: žmonės randasi Baltarusijos teritorijoje – neina į Lietuvą.
„Mes suteikiame jiems maitinimą, vandenį, siūlome atvykti, tačiau jie laukia sprendimų iš Baltarusijos, Baltarusija jų neįsileidžia“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad jie – Somalio piliečiai: 7 moterys ir 2 vyrai.
Pasienio užkardose, VSAT vado teigimu, gyvena daugiau kaip 700 migrantų, kurie gyvena palapinėse arba nameliuose. Anot jo, vyks asmenų perkėlimas, pirmiausiai perkeliami pažeidžiami asmenys.
„Planas parengtas, stengiamės kuo greičiau, bet atsiranda situacijų su kovidu ir tai lėtina veiksmus“, – sakė jis.
Anot viceministro A.Abramavičiaus, visus migrantus planuojama perkelti iki spalio mėnesio.
Migrantams siūlo vakciną
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, šiuo metu koronavirusas nustatytas 44 migrantams, jiems siūloma vakcinuotis.
„Šiuo metu turime apie 44 sergančiuosius COVID-19 lengva arba vidutine forma“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje antradienį sakė ministerijos atstovė Ramunė Andriušaitienė, kurią cituoja BNS.
Pateikdama praėjusios savaitės duomenis, ji teigė, kad vidutiniškai dėl šios infekcinės ligos per savaitę ištiriama apie pusę tūkstančio migrantų.
Remiantis SAM duomenimis, mažiausiai vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę 886 migrantai.
„Yra kažkokios baimės jų, nors atvykę medikai ragina skiepytis“, – kalbėjo R. Andriušaitienė.
Pasak ministerijos atstovės, praėjusią savaitę migrantams suteikta maždaug 700 konsultacijų dėl jų sveikatos būklės.
„Į ligoninę buvo nuvežti 32 migrantai, tačiau vis tik jų hospitalizuoti nereikėjo“, – nurodė ji.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė posėdyje sakė, jog gerai, kad linkstama susitarti dėl galimybės žurnalistams dirbti pasienyje.
„Valstybė privalo užtikrinti sąlygas žurnalistams atlikti profesinę pareigą ir informuoti visuomenę“, – pabrėžė ji.
