A.Anušauskas apie galimybę į Lietuvą atskristi Rusijos raketai: „Visko gali būti“

– Ministre, jūs visai neseniai sakėte, kad Rusijos karinis elgesys rodo jos pasiryžimą išbandyti mūsų raudonąsias linijas. Ir sakėte, kad yra keistų žinių apie raketas, kurios iš Ukrainos teritorijos paklydo į NATO.

– Ne, ne apie raketas. Raketų aš išvis neminėjau. Aš minėjau, kad yra keistų žinių. O keistų žinių yra apie tariamai nukritusį droną Kroatijoje ir panašiai (Iš Ukrainos atskridęs dronas buvo su sprogmeniu, nukritęs jis sukėlė sprogimą, sudegė nemažai automobilių, tačiau žmonės nenukentėjo, – red. past.). Kiek tos žinios patikimos, tai čia klausimas, į kurį dar neturime atsakymo.

VIDEO: 15/15: interviu su ministru: kaip užtikrinti gynybos pirkimų skaidrumą?

15/15: interviu su ministru: kaip užtikrinti gynybos pirkimų skaidrumą?

Bet tos raudonos linijos brėžiamos kol kas tik iš Rusijos pusės. Ji sau kiek leidžia, tiek ir nubrėžia. Mėgina subombarduoti Javorivo poligone (netoli Lenkijos sienos, – red. past.) pastatus su žmonėmis – tą padaro (per ataką Tarptautinio taikos palaikymo ir saugumo centre netoli Lvivo miesto žuvo 35 žmonės, dar 134 buvo sužeista, – red. past.). Iš Vakarų šalių šiuo atveju, kad vis dėlto labai aiškiai pasakytų, kur link Rusija neturi žengti, ne tik už Ukrainos sienų, bet ir Ukrainoje, tos pozicijos išsakomos dar nepakankamai aiškiai. Jos yra išsakomos, bet Putinas kol kas to nepriima domėn.

– Kroatijos valdžia susirūpino, kodėl anksčiau nebuvo tas dronas pastebėtas. Čia tikriausiai yra viena didesnių rizikų?

– Žinote, dronas nėra lėktuvas tikrąja to žodžio prasme – dydžiu, greičiu. Be abejo, tokie prietaisai, jeigu jie gali nuskristi kur nors toliau, tai gali padaryti. Priešlėktuvinės gynybos sistemos, tiesą sakant, nėra pritaikytos gintis nuo kokių nors dronų. Tam yra kitos priemonės. Pavyzdžiui, Lietuvoje gaminami antidroniniai ginklai, kad būtų galima nukenksminti ir nusodinti tuos dronus. Šiek tiek kitos technologijos.

Naujose iš palydovo darytose nuotraukose – Rusijos konvojus ir žala Ukrainai

+2

– Ukrainiečiai pareiškė, kad NATO šalys galėtų būti atakuojamos ir kokia nors paklydusia raketa. Kokiu lygiu tas pareiškimas buvo padarytas?

– Tai daro politikai. Žinoma, rizikos, kai vyksta karas, visada egzistuoja. Savo laiku Rusijos karinis lėktuvas sugebėjo Lietuvoje pasiklysti ir nukristi. Tai supraskime, kad karo meto to gali būti. O bombarduoja (Rusijos pajėgos) Ukrainą iš savo bazės Lydoje, tą mes žinome, 50 km nuo Lietuvos sienos. Į savo bazes Baltarusijoje lėktuvai gali grįžti iš dalies pažeisti. Gali visko būti. Negalime atmesti jokių prielaidų.

– O rizikos šiuo metu, kai vyksta karas Ukrainoje, yra išaugusios lyginant su taikos metu?

Supraskime, kad karo meto to gali būti. O bombarduoja (Rusijos pajėgos) Ukrainą iš savo bazės Lydoje, tą mes žinome, 50 km nuo Lietuvos sienos. Į savo bazes Baltarusijoje lėktuvai gali grįžti iš dalies pažeisti. Gali visko būti.

– Vertiname dviem lygiais. Pirmas dalykas – politinis. Rusijos apsisprendimas eskaluoti, aštrinti situaciją, siekti bet kokia kaina savo tikslų – taip, rizika yra išaugusi.

Jeigu vertiname iš karinės pusės, pavyzdžiui, ar Rusija turi savo konvencinių pajėgų iš Kaliningrado pusės ar Baltarusijos pusės? Žinoma, tų konvencinių pajėgų lygis, dydis ir visa kita rodo, kad – ne. Tiek pajėgų jie neturi. Tiek galimybių neturi. Tai, ką turi, negali panaudoti.

Mes tuos dalykus matome, vertiname. Bet pabrėžiu dar kartą – tai yra skirtingi lygiai. Žmonės dar kitaip įvertins tas grėsmes, bet mes vertiname politinį ir karinį lygmenį.

– Jūs savaitgalį rašėte, kad Rusija Ukrainoje patiria didelių nuostolių. Kiek ilgai temps ir kada apsimokės Kremliui eiti į tikras derybas ir parodyti savo visuomenei, kad neva kažkokį tikslą jau pasiekė ir galima eiti derybų?

– Aš manau, kad Putinas (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, – red. past.) su savo gynybos ministru (Sergejumi Šoigu, – red. past.) yra apsisprendę eiti iki galo, siekti maksimaliai, kiek jie gali pasiekti. Tol, kol neišseks resursas, tiek vidinis, tiek karinis. Vidinis, turiu galvoje, ekonominis ir panašiai, nes karą reikia finansuoti. Kaip ukrainiečiai vaizdžiai sakė, per šitas dvi savaites Rusija sudegino savo metinį pensinį fondą.

Septyniolikta karo diena Ukrainoje

+1

Kartu ukrainiečiai padėjo jiems atsikratyti 31-os bataliono kovinės grupės iš tų 120-ties, kurias metė prieš Ukrainą. Tai ketvirtadalis pajėgų. Kažkas iš jų buvo sunaikinta, kažkas buvo stipriai apgenėta, vaizdžiai tariant. Šitoje situacijoje jiems skubiai reikia papildymo. Mes matome, kad jie telkia papildymus iš visur. Kaip sakoma, nuo Kamčiatkos iki Kaliningrado, nuo Murmansko iki pietų. Iš visur veža papildomas pajėgas. Žinoma, jos yra mažesnės, negu sugeneravo iš pat pradžių, tam reikia laiko.

Dėl to matyti, kad Ukrainos pietuose Rusijos pajėgos dar šiek tiek juda, bet ir tai ne visomis kryptimis. Kitur yra sustojimas. Aišku, Rusija gali sakyti, kad perdislokuoja pajėgas. Bet paprastai po tuo perdislokavimu slepiasi patirti dideli nuostoliai.

– Kiek Rusija jau dabar yra išnaudojusi savo pajėgumų?

– Kaip ir minėjau, jie neteko apie ketvirtadalio savo pajėgumo. Tačiau tai nereiškia, kad negali vykdyti puolimo su likusiais, juos papildant. Tai vėlgi politinis apsisprendimas. Matyti, kad karinio planavimo ten nėra tiek daug, sprendžiant pagal tas ištemptas komunikacijos linijas, tiekimo linijas, visa kita, ką ukrainiečiai sėkmingai naikina. Tokioje situacijoje Rusija savo resursus naudoja, o bandant pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje naudoja ir strateginius resursus, nes strateginiai bombonešiai paleidžia strategines raketas. O tos strateginės raketos yra branduolinių užtaisų nešėjos.

Jeigu raketas nešėjas naudoji kaip įprastinį ginklą, tai yra labai labai brangus malonumas. Turi branduolinį ginklą, bet neturėsi nešėjų, jeigu iššaudysi viską Ukrainoje.

Jeigu raketas nešėjas naudoji kaip įprastinį ginklą, tai yra labai labai brangus malonumas. Turi branduolinį ginklą, bet neturėsi nešėjų, jeigu iššaudysi viską Ukrainoje. Mano skaičiavimais, jau virš 50 tokių sparnuotųjų raketų jau yra panaudota.

– Kalbant apie Lietuvos gynybos finansavimą, kuris iki metų pabaigos pasieks 2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, jūs ir ne tik jūs sakėte, kad problema bus, kaip įsisavinti tuos pinigus. O gynybos biudžetus didina ir kitos šalys, tokios kaip Vokietija. Kokius konkurencinius pranašumus mes turime lyginant, tarkime, su Vokietija?

Rusijos pajėgos toliau atakuoja civilinius Ukrainos objektus

+43

– Na, sunku lyginti 80 milijonų šalį su 2,7 milijono šalimi. Mūsų šalis turi gamybinius pajėgumus tam tikrose srityse, tačiau ne karinės technikos gamybos. Ir ne amunicijos artilerijai gamybos.

Žinoma, kad daug šalių susirūpino savo pajėgumais. Tačiau mes planavimo procesą pradėjome sausio mėnesį. Turiu galvoje iš šitų būsimų pinigų, kurių dar neturėjome. Mes matėme, kad bus poreikis, kad vis tiek reikės mums kalbėti apie papildomus įsigijimus, papildomą ginkluotę, keisti planavimo procesą. Nes krašto apsaugos sistemoje viskas planuojama dešimtmečiu į priekį.

Kai kuriuos dalykus, matome pagal dabartinę geopolitinę, karinę situaciją, reikia įsigyti gerokai anksčiau. Jau ne 2025 metais, ne 2030 metais, o šiais metais, kitais metais turime turėti papildomus pajėgumus.

– Ar tai reiškia, kad mes pradėję anksčiau turime pranašumą?

– Ne. Šiuo atveju Europoje vyksta kalba, kad gamybiniai pajėgumai tų šalių, kurios juos turi, turi būti plečiami. Dabartinėje situacijoje akivaizdu, kad daug šalių norės perginkluoti savo kariuomenes, papildomus pajėgumus, papildomą ginkluotę turėti.

Mes turime strateginį sąjungininką Jungtines Amerikos Valstijas, jos yra mums atvėrusios savo arsenalo duris ir mes tuo naudosimės.

– Žvelgiant į pasaulinius duomenis Lietuva atrodo neblogai – yra 18-oje vietoje pagal gynybos įsigijimus ir skaidrumą. Latvija atrodo geriau, pas juos įslaptinti pirkimai sudaro tik 3 proc. Kiek įmanoma turėti mažiau įslaptintų pirkimų?

– Dabartinėje situacijoje, kai kalbame apie neįslaptintus pirkimus, neįslaptintą tiekimą Ukrainai, pažiūrėkite, ką ukrainiečiai sako: jokių duomenų apie karinį techninį tiekimą Ukrainai prašome neskelbti.

Tai jeigu mes neįslaptinsime, ką perkame Ukrainai, tai kaip mes atsiliepsime į tokį prašymą? Vyksta karas ir dabartinėje situacijoje mums reikalingi kiti sprendimai. Geriausia būtų, kad potencialus agresorius žinotų kuo mažiau. Tai būtų saugiau. Neapibrėžtumo situacijoje kiekvienas agresorius vertina, ką žino ir ko ne. Manau, kad kai kuriais atvejais geriau patylėti apie tai. Tada ir potencialaus agresoriaus vertinimai gali keistis. Kadangi Lietuva yra toje pačioje gretoje su Skandinavijos šalimis, tai manau, kad mūsų situacija yra pakankamai gera.

Kyjive apšaudytas devynių aukštų daugiabutis

+5

Aš skaidrumą supratu šiek tiek kitaip. Kad būtų konkurencija, kada jos reikia, kad būtų galimybė įsigyti tiesiai iš kitos šalies Vyriausybės, kai to skubiai reikia. Nes jeigu mes norime turėti ginkluotę čia ir dabar, mums reikia naudotis ta galimybe, kurią suteikia, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, Prancūzija ar Švedija, ar pan. Kad gautume greitai. Nes jeigu mes suksime viešuosius pirkimus ginkluotės, kurios pasirinkimas rinkoje šiaip jau nėra didelis... Kiekvienas viešasis pirkimas pas mus, kaip žinia, yra lydimas teismų.

– Nepaprastoji padėtis padeda šią situaciją pagreitinti.

– Na, nesakyčiau, kad padeda pagreitinti, tačiau padeda greičiau priimti sprendimus.

– Sakote, kad taip ir reikia daryti. Bet kiek tai ilgai tęsis?

– Kiek tęsis nepaprastoji padėtis – galiu pasakyti: kiek numatyta įstatyme, tiek ir tęsis. Dar mėnuo. Gali būti ir pratęsta. Gali būti nepratęsta. Priklausys nuo situacijos ir Ukrainoje, ir regione. Vis dėlto kaimyninės valstybės įsitraukė į karą. Turiu galvoje Rusiją ir Baltarusiją. Į agresiją. Tiesiogiai. Vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sienos vyksta tas veiksmas. Tai aš manau, kad mes turime adekvačiai reaguoti į tokią situaciją.

– Amerikiečiams Lietuvoje reikia tokių bazių, kad jie galėtų treniruotis pagal savo galimybes, kad būtų amerikietiškos parduotuvės, kad šeimos galėtų netoliese gyventi. Ar iš to finansavimo, kurį turime, bus statoma Lietuvoje amerikiečiams tokia bazė, kad jie galėtų čia būti nuolat, o ne nuolat rotuotis?

– Karinė stovykla amerikiečiams yra pastatyta, ji yra plečiama. Būtent pagal tuos lūkesčius, kuriuos jie išsakė. Ar ten bus kažkokios parduotuvės, ar jų nebus, daug kas priklauso nuo mūsų teisinės bazės. Kai kurie dalykai yra gana keisti, kai yra perdėm reglamentuojama, koks statinys turėtų stovėti ant valstybinės žemės, net jeigu tai karinė teritorija.

Ir dar, kaip žinia, yra numatoma statyti tris stacionarias karines stovyklas – iš pradžių laikinas, o po to jos virs stacionariomis trijose vietose. 2400 karių. Ar tai bus amerikiečiai, ar kiti sąjungininkai, tai jau, kaip sakoma, technikos klausimas. Bet sąlygos sąjungininkų nuolatiniam buvimui yra sudaromos.

– Ar tai yra vienintelis dalykas, kurio ir trūksta, kad sąjungininkai Lietuvoje būtų nuolat?

– Ne. Pagrindinis dalykas yra politinis apsisprendimas tų pačių Jungtinių Amerikos Valstijų. Turėti nuolat dislokuotas pajėgas čia, karinėse stovyklose. Jie yra apsisprendę kol kas rotuoti. Tačiau ta rotacija, atkreipsiu dėmesį, nuo 2020 metų gruodžio iki šiol vyksta nepertraukiamai.

Lietuvoje buvo numatyta, kad gali būti 80 branduolinių smūgių. Ir 2,5 milijono žmonių tiesiog turėjo žūti. Čia toks Maskvoje buvo daromas skaičiavimas. Aš kalbu apie dokumentą, kurį teko matyti.

– Civilinė sauga. Visuomenė ir žurnalistai klausia apie slėptuvių padėtį Lietuvoje. Dažniausias atsakymas, kurį girdime iš Vyriausybės, kad palaukite arba kad nereikia kelti diskusijų ir nerimo, kai kalbame apie slėptuves, kurios yra skirtos ne kolektyviniam saugumui, o oro atakoms. Ar iš gynybos finansavimo įmanoma finansuoti ir tokių slėptuvių įrengimą?

– Turiu pasakyti, kad čia reikalinga labai rimta edukacija visuomenės. Vyksta karas Ukrainoje, visi susirūpino tais dalykais, kurie jiems atrodo visiškai natūralūs. Tačiau kai kurie palygina sovietmetį su dabartimi: sako, sovietmečiu buvo slėptuvės, o dabar nėra, jos privatizuotos. Įnešiu aiškumo. Sovietmečiu buvo statomos slėptuvės branduolinio karo atvejui. Trečiojo pasaulinio karo atvejui. Lietuvoje jie žadėjo į tas slėptuves sugrūsti apie 200 000 žmonių. Jūs, aišku, paklaustumėte, o kur kiti? Na, kitiems to nebuvo numatyta. Lietuvoje buvo numatyta, kad gali būti 80 branduolinių smūgių. Ir 2,5 milijono žmonių tiesiog turėjo žūti. Čia toks Maskvoje buvo daromas skaičiavimas. Aš kalbu apie dokumentą, kurį teko matyti.

Dabartinėm sąlygom mes nekalbame apie Trečiąjį pasaulinį karą naudojant branduolinius ginklus, nes tai yra žmonijos sunaikinimas. Visi tą supranta, na, galbūt išskyrus Putiną ir Šoigu. Jie galbūt kaip sociopatai sunkiai suvokia tuos dalykus. Normalūs žmonės supranta, kad tai yra susinaikinimas. Jokios slėptuvės nuo to susinaikinimo neišsaugotų.

Bet kai kalbame apie įprastinį karą ir tai, kas vyksta Ukrainoje, reikia turėti galvoje, kad valstybė žiūri ir planuoja, kur vienu ar kitu atveju žmonės gali slėptis. Tai požeminiai garažai, rūsiai ir visa kita. Tai yra, pabrėžiu, laikinos apsaugos priemonės. O šiaip iš karo veiksmų zonos žmonės turi būti evakuojami. Kaip matome Ukrainoje, daromi humanitariniai koridoriai, stengiasi patys ukrainiečiai juos, didelių aukų sąskaita kartais, organizuoti, kad išvestų civilius žmones, kad jie ten nežūtų. Kita pusė daro viską priešingai. Jie dengiasi žmonėmis ir jiems visiškai vienodai, kad jie yra karo veiksmų zonoje.

Tad karo veiksmų metu civiliai iš karo veiksmų zonų turi pasitraukti arba būti išvesti.

– Tai tada – į savo rūsius, o paskui planas – išvykti?

– Be abejo. Taip jau yra visose šalyse, čia jokių išradimų nėra. Bet mes nekalbame apie slėptuves Trečiojo pasaulinio branduolinio karo atveju.

– Dar grįžkime prie Nepaprastosios padėties įstatymo. Ar civilis, kuris filmuoja pravažiuojančią karinę koloną, jau darys pažeidimą ar ne?

– Na, turėkime galvoje, kad ne tik priimant įstatymus, bet ir juos įgyvendinant yra protingumo kriterijus, Jeigu manome, kad mūsų teisėsauga ar kontržvalgyba nėra protingi atskirti, kur yra atsitiktinis, nepiktybinis filmavimas, o kur yra šnipinėjimas, tai tada mums reikėtų kitos kontržvalgybos ir žvalgybos. Aš manau, kad mūsų pareigūnai puikiai atskiria tuos dalykus ir naudojasi protu įgyvendinant įstatymą, kur visų normų, smulkmenų, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tikrai neaprašysi.